2014-12-06
Ūkčios laivai,
atsilieps
pamesti daiktai.
Žalia šviesa
užsiliepsnos,
ir tu nuoga
prieš langus
lyg žaibų
fotografuojama
į lietų brendi..
Nusliuogs ranka
šiltais drabužiais,
ir aš sakysiu —
užrakinkim duris,
bus visi
mūsų daiktai
savose vietose.
Užsimerkim,
ir užsnūs
tušti kiemai,
televizoriai,
ir nuo drungnos
šilumos
Laikas kaip vanduo
varvės nuo bejėgiškumo
ištirpęs.
Ištirps
jaunatviškas
svaigulys
ir tamsa,
ir šviesa
susisuks gūžtą,
ir aš, atidavęs
dalį savęs,
galėsiu
visą Klaipėdą -
pasiimt
su savimi.
Aplenks
išdavystės,
kvailystės,
ir mes klamposim
neartais laukais.
Ir pasigesim
žvaigždžių
kaip cigarečių
smilkstančių,
pasigesim
Klaipėdos
pakraščių —
jūros, marių,
vėjų, medžių raudų,
o po dešimties metų —
ir naujų minčių.