Padares keleta šimtų pirmųjų  foto galvojau mesiu savo fotoparatą į sieną - rezultatas tik labai nedaug skyrėsi nuo įprastomis muilinėmis užfiksuotų vaizdų. 
Rankų nenuleidau - keliavau į fotografijos pradmenų kursus, skaičiau ir įsigijau šviesų 50-tuką objektyvą - "kitinis objektyvas - šlamštas su plastmasiniais lešiais" (minėtų kursų paskaitos dėstytojo citata). 
Pirmuosius mane tenkinančius rezultatus šiandien pateikiu Pelkės teismui, tebūna man gailestingi Fotografijos žinovai :). 

 

 Fotografija niekada nesidomėjau giliau, tiesa, visada patiko žiūrėti įdomias nuoraukas, pajusti jose sukurtą neįprastą nuotaiką.
Gimus pirmagimiui supratau, kad su "muiline" nepavyks užfiksuoti jo kūdikystės, jo nepakartojamų veido išraiškų, mimikų, pirmųjų šypsenų. 
Įsigijau pirmąjį DSLR'a, tiesa, naujokams skirtą nebrangų modelį - Nikon D3000. Tik padarius kelis pirmuosius kadrus supratau, kad tai puikus įrankis kurti ir išreikšti save, o auto rėžimas, kuriuo planavau naudotis - ne man.

Knieti kuo greičiau išbandyti savo ir fotoaparato galimybes, mokytis ir suprasti kaip įvaldyti šį meną.