Kai Lietuvoje dar spaudė (fiziškai ir dvasiškai) koks dvidešimties laipsnių šaltis ir nebuvo jokių kalbų (tik svajonės) apie pavasarinę saulutę, kartu su šešiais sesijos iškankintais kursiokais išsiruošėme į didžią, ilgą, įdomią, sunkią ir nepamirštamą kelionę po Italiją. Piza-Florencija-Siena-Roma. Dalinuosi labai maža dalele Italijos, kokią teko pamatyti ir pajusti. ciao!
Metams baigiantis atsidariau močiutės spaustų obuolių sulčių. Akimirką pakvipo rudeniu, bet tik akimirką. Juk visur visur jau kvepia imbieriniais sausainiais ir... Kalėdomis!
Keliu stiklinę ir linkiu jaukių švenčių:)
