Gyvenimas tebėra toks pats kaip ir visuomet: nejautrus įvykiams, abejingas žmonių džiaugsmams ir sielvartui, nebylus ir mįslingas it Sfinksas. Bet kad nebūtų monotoniškumo, scena, kurioje vyksta ši amžina tragedija, be paliovos keičiasi. Pasaulis, kuriame gyvenome vakar - ne tas pasaulis, kuriame gyvename šiandieną. Jis kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo. Žmogus negali du kartus nusimaudyti du kartus toje pačioje upėje, pasakė Heraklitas.. Vieni šliaužioja keliais, kiti jodinėja ir važinėja automobiliais, dar kiti lenktyniauja su pašto karveliais, skraidydami lėktuvais. Kam skubėti? Visi mes neišvengiamai prieisime kelio galą.

Kai pagaliau pabudęs pamatai saulę,
Tada krūtinėj virpa širdis.
Ir norisi rėkti pasauliui,
Koks laimingas šiandieną esi.
Dabar tau patinka,
Kai einant gatve.
Visų žvilgsniai sustingsta,
Tavajam veide.
Jau nebaisu šypsotis ir verkti nebebaisu,
Kai būna liūdna arba būna gera.
Nes visko žmogui reikia,
Tik visko su saiku.