Tąją naktį pasiglemžė tyla

Apšviestame žibintų kvartale

Degė kupinas neaprėpiamo pilnumo jausmas

Mano Jausmas…, jog įkvėptas oras tėra dirbtinumas kaip ir Versace, Zara…

Pats brangiausias laikrodis, pirktas ,,Laikrodžių pasaulyje,, pranyksta erdvėje…

Jo odinis dirželis, originalusis dizainas tėra tik dirbtinumo dalelė visumoje.

O gal ir šie lietaus lašai krentantys ant mano ,,Fielman,, akinių dvelkia dirbtinumu, bet…             Jie dar mane krečia. Šalta.

Nejaugi tvankią vasaros naktį galime drebėti?

Žingsnis po greitėjančio žingsnio veda link apsilupusio, meile dvelkiančio suolelio.

Ant kurio šlapia, bet vis dėlto išsitiesiu, nuvargusios kojos prašosi poilsio.

Ramu. Nustoja lyti, tik keli lašai nuo medžių šakų papsi man ant nosies ir drėgnų, išsidraikiusių plaukų.

Suirztu. Išsitraukiu ,,Slim,,. Deja, paskutinė.

Dirbtinumas… Į plaučius besiskverbiantys dūmai skraidina, atitoloina, suartina mintis.

Sidabrinis žiedas, dovanotas mano eksvaikino lūžta pusiau, vos tik pabandžius pakilti nuo suolelio, tveriantis už kažkokios geležties.

Drėgnas oras. Kylantys iš gamyklų, įmonių kaminų lapės uodega dūmai(dirbtinumas…)lūžta, susilieja su oru, kurio ir vėl ikvėpiu.

Languose tamsu. 2.25minutės. Gal grįžti? Nuobodu, nekartoju praeities tako.

Balose tirpsta pėdos. Odiniai ,,Image,, batai, velnias, atsparūs drėgmei. Negaliu jausti naktinio lietaus kaip ir meilės. Dirbtinumas. Visur.

Tik gitaros akordai byrančiame krištole įrašo į mane jausmus: nepaliestus, skambančius vėl ir vėl gitarų skambesy. Akustiniame pasaulyje.

Birant oro gaivai, paliekame su jausmu žingsniuoti į apvarstytą vielomis erdvę.

Tu dar manyje, po lietaus, gitarų skambesy.

Basa…Be odinių batų …Skambant gitaroms.