Įreminkite mano laimę
(Įreminkite mano jaunystę.)
Lengvas atodūsis,  žiema praėjo be didelių aukų.
Aš išgivenau,
nenumiriau,
nenusižudžiau.
Venomis teka raudonos, gaivališkos sultys. Gyvuliškos.
Aistra, azartas, įniršis... Tai taip būdinga gegužei.
Tu manęs nebežudai, - kaip keista... O tavo purvini pirštų atspaudai pavirto į tylą manyje. Pavirto į subrendusį, šiek tiek mieguistą žvilgsnį.
Tu išėjai iš manęs kartu su žiema.
Kartu su mano meilę,
Ir su mano buto
raktais.