dėlioju kvadratukus
ir statau namus
bet jie tokie neišvaizdūs
kaip ir mano vaikystė
noriu gerų namų
savo vaikystėj
noriu ramybę susidėliot
kodėl muša mano mintis
mama kur tu esi?
bijau būti ne tokia kaip visi
bijau namų, didelių
nes jie visi iš kvadratukų

būki dryžuotas
mėlyna balta
raudona kepurė
raudonas paltas

ak tyloje
aš raudonuoju
o su garsais
pamėlynuoju

noriu gerų
noriu tylių
batų raudonų
be ašarų mėlynų

piešiu mėlynai
tyliu nes vėlai
noriu gyvų
savo ašarų

lietus yra mėlynas
ak tyloje
o kur yra dievas
dievais einu

noriu gerų
draugų savo pasakoj
noriu tylių
akimirkos ašarų

ak tyloje
verkia lietus
o akvarelėj
gėlių medus

kaip einu toli
ieškau tavęs
o ar rasčiau jeigu tu būtum aš
noriu kad būtumei mano širdutė

ilgiuosi

bijau gyvenimo
traukiuosi
skęstu

bijau tavęs
o koks tikrasis gyvenimas
širdute tuksenu

noriu gerų namų

bijau likti be jų

įmanoma viskas kas įmanoma?

mano kojos nusitrynė
gal užsuksiu į kavinę
bet aš noriu tiktai blynų
ne kavinės o naminių

mano batai yr raudoni
neslėpk knygos po sijonu
noriu parašyt tikrai
noriu būt su aitvarais

štai einu jau iš kavinės
noriu namo noriu blynų
noriu pailsinti kojas
batais raudonais važiuosiu