visur aplink eilersciai,

atrodo net neverta ju rasyti.

tiek daug apie ta pati.

per langa vien eilerasciai.

tvyro ore,

tarp zemes ir dangaus.

apie zmones ir netik.

retro sukuosenos nuostabiausios.

jos irgi eilerasciai.

praeities.

dabar visi pliki.

nuo rugsciuju lietu.

visi plinka.

kuokstai ant zemes po katinu mustyniu.

vis tas lietus.

vis tie eilerasciai.

apie ta pati.

adatos sminga i sirdi.

turi rasyti.

vis tuos eilerascius,

apie ta pati.

daugybe musu nesuvokia eilerasciu.

kaip ir as,

mergaite su bantu.

eilerasciu - apie ta pati.

Mes gyvenom krištolo rūmuose.
Viskas taip šalta, trapu ir netikra.
Drėgniausiam rūke dusom kaip dūmuose,
Kol tavo jausmas sutrupino stiklą.


Iš ledo tu virtai vandeniu.
Ištirpdei mano šaltį krūtinėj.
Pasakei, kad tapau tavo angelu
Krištolo sapną atsiuntus ledinį


Dabar saulės karštumo siunčiu tau sapnus
Į pilį auksiniais bokšteliais
Ir miegu šalia, paslėpus sparnus
Laimės ašaras liedama upeliais.

naktinis paukstis.
vel taskaus aplink lempas.
kaip muse.





muzika per garsi.
nesveikai.
spaudziuos prie stiklo.
luzta sparnai.





prarandu moteriskuma.
ta saldu ir toki savita.
tuoj busiu numesta i kampa kaip nereikalingas zaisliukas.
kaip suplysusi kojine.





is jos islenda kirmele.

lerva.

viska grauzia.

gims nauja moteris.


taip jomis ir naudojasi.
taip ir meto.
kol paluzta.
tada buna gaila, bet neilgam.
vel kartojasi.





juk jos tokios trapios.
ilgai neissaugosi.
visi tai zino ir nebesistengia.