verneri, aš esu tavo pusryčiai, aš čiršku ir garuoju, garuoju ir sukasi mano garai į dailias suktines, kurias po valgio galėsi surūkyti. aš tavo pusryčiai, tavo maži mieli karšti kvepiantys pusryčiai prie kavos, prie gruziniško limonado, prie puoduko su kefyru. aš esu tie pusryčiai, kurių tu norėjai dar neatsibudęs, dar neužmigęs, dar nepasikasęs tarpupirščių tu jau norėjai manęs. manęs, savo pusryčių.
verneri, ar sutiktum būti mano pusryčiais? pusryčių pusryčiais? ar sutiktum?