Jaučiuos kaip akmenukas paplūdimyje, kurio taip nieks ir nesurado.
Jaučiuos kaip laiptinė, kuria jau seniai niekas nebesinaudoja, nes yra liftas.
Jaučiuos kaip prietaringa bobutė, sudaužiusi veidrodį.
Jaučiuos kaip gyvūnas, kurį augina ir lepina tik tam, kad kažkas vėliau brutaliai nužudytų, pavadintų medžioklės trofėjumi ir pakabintų ant sienos.
Jaučiuos kaip paskutinis knygos lapas. Mane tuoj perskaitys ir padės atgal į lentyną. Ir daugybę metų niekas manęs nebelies.
Jaučiuos kaip tortas, kurį kepė ir lipdė vingiuotais cukriniais ornamentais tik tam, kad juo tvotų kažkam į veidą.
Jaučiuos kaip paskutinė cigaretė, sulūžusi pusiau.
Jaučiuos kaip vaikas, einantis pas odontologą.
Jaučiuos kaip išsiliejusi kava. Karti.
Jaučiuos kaip kąsnis, įstrigęs gerklėje.
Jaučiuos kaip baltas rankšluostis, į kurį nusivalė kruvinas rankas.
Jaučiuos kaip tuščias lapas rašytojo sąsiuvinyje. Noriu užsipildyti įdomiausiomis istorijomis, bet negaliu.
Jaučiuos kaip sulūžusi kėdė, ant kurios ruošiasi sėsti.
Jaučiuos kaip apšviesta juostelė, kurioje buvo kažkieno geriausi kadrai.
Jaučiuos kaip didžiausias priekaištas sau.
