labai prasau SUAUGUSIU ar bent jau UZAUGUSIU,garbinga vieta gyvenima uzsitarnavusiu dedziu ir tetu,kad pasidalintu su manimi,tuo,kas yra vadinama motyvacija.
kaip jus pergyvenote ta perioda,kai reikejo rinktis ,kuo toliau gyvensite,ir is ko "duona valgysite".
kaip sekesi atlaikti spaudima,jei toks buvo?
ir....ar istiesu esate patenkinti tuo,ka dabar turite/esate?
nes...man labai baisu,bet kuo greiciau arteja prazia(gyvenimo),tuo dazniau as matau ir pabaiga.
vis dazniau aplanko mintys,kad esu niekam tikus.
motyvacijos nulis.
nesinori net stengtis,nes nezinia,kur tas pastangas deti.
rusiska rulete,visu galimybes lygios,tad uz kuri skaiciuka statyti?
(tai ir "gydausi" tokiais dalykais,kaip plauku dazymas,sapnavimas,ir visokiu bullshit gaminimas.)
