Šalta Žiemos naktis. Kieme krenta baltos spindinčios snaigės. Jos sukasi rateliu lyg grakščios balerinos per koncertą, ir jautiesi taip, lyg būtum šio koncerto sūkuryje. Nors aplinkui nieko nėra, užplūsta jausmas, kad esi stebimas tūkstančio žmonių. Kad neapsikvailintum, šiame koncerte nori suktis rateliu kartu su žaižaruojančiomis snaigėmis. Bet kažkas sulaiko... Turbūt šaltis...
Staiga akys užkliūna už vienintelio lango su blyksinčia šviesele. Atrodo, kad name kilo nedidelis gaisras. Bet ne... Tai tik virpa mažytė žvakelė ant seno nutrinto virtuvinio stalo. Netoliese, kampe, ant medinės kėdės, sėdi paauglys. Staiga jis atsistoja, prieina prie stalo, niūriai žvilgteli į žvakės liepsną ir ją abejingai užpučia. Tada viską užlieja nakties tamsa...
