Kartais keistai jaučiuosi, kai žmonės banaliai pradeda diskusiją klausimu "kaip gyveni?"
Juk atsakysi banaliai - pasijusi sumelavęs.
Atsakysi nuoširdžiai - liksi nesuprastas... Net sunku pasirinkti kas geriau - banalus melas ar atvira teisybė?
Kaip gyvenu? Kaip spyna ant senų durų. Užsirakinęs jausmus ir nuotaikas. Blizgantis išore ir rūdijantis vidumi.
Baisingai susireikšminęs. Nes gi aš valdau situaciją!
O kai pagalvoji - kokia ten situcija... Teesi spyna ant senų papuvusių daržinės durų. Tuščios daržinės, kurioje nieko nėra ir niekas iš jos nieko nevogs. Net nesivargins lauždami duris, kad pažiūrėtų kas viduje.
Baisingas susireikšminimas. Aš - VALDAU.
O realiai - niekuo nesiskiriu nuo baslio, kuris taip pat gali paremti duris. Kad vėjas nesulaužytų.
Tiek iš manęs ir tėra naudos. Kaip iš papuvusio baslio. Arba spynos, kuri rakina niekam nereikalingas duris.
