Įsiliek tarsi upė į mano širdį, paliesk sava ranka šviesą ir atsinešk ja pas mane.
Surink visas mano ašaras ir savuose delnuose laikyk... Laikyk taip, kad neberiedėtų jos tarsi krištoliniai karoliai gyvenimo taku..
Žingsnis po žingsnio eik į mane, tiesiai nesidairyk į pilkumą ir tuščią aplinką, ženk per tyluma drąsiai, aš ten. Saugosiu tave.
O kai rasi kelią pas mane - suklusk! Šnabždės žodžiai be pabaigos.
