(sako, tikras nutikimas)
Vyrukas nusprendė nuvažiuoti į kapines, paskyrė tam sekmadienį. Žmona gi tą dieną norėjo po parduotuves pasišvaistyti. Žodžiu, išvažiavo jis po didelio skandalo.
Vakare, sugrįžęs, atsuko autoatsakiklio juostelę, klauso, kas skambino, kol jo nebuvo. Iškart po jo išvažiavimo į kapines – skambutis.
- Nėra jo! – piktai paaiškina žmona.
- O kur jisai?
- Kapuose!!
Nejauki tyla, o paskui neryžtingu balsu:
- Seniai?
- Šiandien!
Ragelyje patylėjo kurį laiką, paskui gana kvailokai paklausė:
- Tai ką, su juo niekaip negalima susisiekti?
- Į mobilų skambinkit!!
Vėl tyla, ir vėl sumišęs balsas:
- O mobilus – su juo?
- O nafig jis man reikalingas?!! Dar ir į jį atsakinėti?!! – ir žmona trenkia ragelį.
Vyrukas tuo metu dažo tvorelę aplink kapą. Staiga skambutis – ilgas, įkyrus. Rankos jo išterliotos dažais, oras bjaurus – stiprus ir šaltas vėjas košia. Šiaip ne taip paėmė mobilų, dengdamasis nuo vėjo atsiliepė. Ragelyje ilgai tylėjo, paskui truputį mikčiojantis balsas paklausė:
- Kur jūs?
- Kapinėse...
Tyla...
- O kaip jus galima būtų surasti?
Vyrukas apsidairo.
- Nuo centrinio įėjimo šeštas kapas kairėje!
Ryšys nutrūko.
Vėliau vyrukas bandė skambinti tuo pačiu numeriu, bet po pirmo skambučio jį atjungė. Iki šiol spėlioja: kas gi toks skambino?!
