Tai štai, turiu dar vieną naują fotoaparatą. Vadinasi jis FED-2.
Truputį istorijos. Nusigrobiau jį iš tėvo, kuris jo (beveik) nebenaudojo. Tėvas jį pirko kai dar buvo studentas ir daug fotografavo Sibire, kur važiavo į praktiką ir po to keletą metų vykdė geologinę žvalgybą. Šį aparatą matau jau nuo vaikystės ir jį dažnai knebinėdavau, kai buvau mažas.
Tiesą sakant, turiu jį jau antrą kartą. Pirmą kartą jį naudojau prieš daugiau nei dešimt metų, kada dar nesupratau, koks tai puikus daiktas, net nelabai ir mokėjau juo naudotis. O tada jam atsitiko bėda (ar taip maniau, kad bėda).
Sėdėjau vienas Jeloustono parke ant medžio ir laukiau, kol nueis tas prakeiktas vilkas, kuris jau gerą valandą tupėjo netoliese ir į mane spoksojo skleisdamas įtartinus garsus. Saulė jau leidosi, iki mašinos koks puskilometris. Nusprendžiau tą vilką nufotografuoti, kol šviesu, išsitraukiau šitą FEDą, o jis žybt - ir iškrito iš rankų ir dėjos ant žemės iš kelių metrų aukščio. Velnias griebtų. Po keliolikos minučių vilkas kažkur pradingo, aš šokau žemėn, pagriebiau po ranka pasitaikiusį pagalį, nuo žemės FEDą ir visu frontu atsitraukiau iš miško. Grįžus aparatas nebeveikė - antra užrakto užuolaidėlė streikavo. Bandžiau sukioti varžtelius ir galų gale vienas atsisuko kaip spyruoklė ir fotoaparatas nebeveikė. Galvojau - viskas. Kažkaip jį dar prisukau atgal ir daugiau nebebandžiau juo fotografuoti - parsivežiau atgal sugedusį.
Po dešimtmečio jau gyvename interneto ir informacijos amžiuje. Vieną gražią dieną visai netyčia internete užklydau į tinklapį, kuriame kuo gražiausiai paaiškinta, kaip taisyti ir reguliuoti užraktą. Aha! Aptikau tą fotoaparatą kaime, pasirodo tėvas kažkaip juo fotografuodavo ir kartais kažkas lyg ir išeidavo. Pažiūrėjau, kad antra užuolaidėlė vis dar per lėtai grįžta. Pasukiojau jau tą varžtelį kur reikia ir viskas lyg ir susireguliavo. Dar nesilaikė objektyvo dangtelis. Nežinojau, kaip jis atrodė senovėje, kai laikėsi, tai dėl jo pasiklausiau Kūdros fotografijos forume, kur Arvydas Venclovas man maloniai paaiškino. Dangtelį susitaisiau panaudojęs senų batų puspadžio odelę, kurią įklijavau į vidų. Dangtelis dabar laikosi kuo puikiausiai.
Po to kilo klausimas - o kaip žinoti ar išlaikymas, kurį pasirenku, yra tikrai toks, kokio reikia? O gal ne? Išlaikymą nustatydamas pagal eksponometrą išpleškinau vieną juostelę įvairiais nustatymais. Visos nuotraukos pavyko, o dvi iš 24 netgi nuostabios. Nerodysiu, nes ten maniškiai, juos saugau sau. Puiku! Net pašokau, kaip apsidžiaugiau. Tačiau kai kurios nuotraukos truputį tamsokos, kai kurios - ne. Kodėl? Atsakymas - užrakto greitis ne visai atitinka tai, kas nurodyta ant jungiklio. Kaip sužinoti tikrąjį?
Čia internetas vėl man pasufleravo atsakymą. Pasidariau užrakto greičio matavimo prietaisą. Štai tokį:
Dalys: fototranzistorius, varža, kondensatorius, jungiklis (nebūtinas, bet psichologiškai norisi išjungt prietaisą), mažo piršto kištuko lizdas ir AA baterija. Na, dar laidai ir viskas sulituota. Šviesos šaltinis: paprastas kišeninis LED lazeriukas. Iš matavimo prietaiso laidas eina į kompiuterį, kuriame paleidžiu garso įrašymo programą (Audacity). Tuoj paaiškinsiu, kaip veikia. Lazerį laiko krokodilo tipo gnybtai ant stovo, jo šviesa nutaikyta į matavimo prietaiso fototranzistorių.
Per vidurį padėtas fotoaparatas be objektyvo, kurio užraktą vis nuspaudžiu. Lazerio šviesą pakeliui užstoja užrakto užuolaidėlė. Visas įrenginys atrodo taip:
Lazerio spindulys ant užuolaidėlės:
Užraktą nuspaudžiu po penkis kartus kiekvienam išlaikymui, kad gaučiau šiokį tokį vidurkį ir išmatuotos vertės geriau atspindėtų bendrą užrakto elgesį. Matavimo prietaisas laidu prijungtas prie kompiuterio mikrofono lizdo, garso įrašymo programa didžiausiu semplingavimo/bitrate (?) režimu (kad matavimas būtų kuo tikslesnis, 96000 semplų per sekundę) įrašinėju kiekvienai išlaikymo vertei po atskirą audio kanalą. Vieno užrakto paspaudimo rezultatas yra toks:
Turime du grafiko pikus - vienas - atveriama pirma užuolaidėlė, antras - užveriama antra Tada išmatuojame signalo trukmę nuo tada, kai atsiranda pirmasis kiekvieno signalo požymis, t. y. kai baigiasi tiesioji grafiko dalis ir jis pradeda kilti ar leistis. Visus rezultatus suvedame skaičiuoklės lentelėje, pritaikome paprastas formules ir gauname rezultatą :
Apibendrinus galima pasakyti, kad senukas FEDas pasirodė visai neblogai. Ilgesni (1/25 ir 1/50) išlaikymai yra truputį trumpesni, 1/100 yra lėtesnis, 1/250 atitinka kuo puikiausiai, o 1/500 yra vos vos ilgesnis. Nuostabu. Dabar arba paliksiu ir vadovausiuosi šiais naujais skaičiais, arba dar gal pasukinėsiu tą varžtelį ir pabandysiu paieškoti dar artimesnių rezultatų.
Išvada: aparatas FED-2 yra puikus ir nuostabus atsparių atspariausias fotoaparatas, sukonstruotas naudoti amžinai. Tiek, v.
