pražydai.suliepsnojai visais savo atspalviais ir ugnelėmis. kaip upė toj vietoj, kur jau nurimsta besileidžiantys kriokliai. šukuoji upių ir ežerų žoles, besistiebiančias link blizgaus ir išgaubto paviršiaus, o tada jausmas, lyg tai būtų pati maloniausia užduotis pasaulyje. tuo metu viskas taip stebina, tačiau, kai išbrendi iš upės - testebina tavo paties nosies galiukas.
