Savo fotoaparatą man atidavusiam Emiliui jį, ta proga, kad pradėjo mokytis mėsininko profesijos, 1936 m. visiškai naują padovanojo dėdė. Emiliui tuomet buvo septyniolika metų. Grįžęs iš karo juo daugiau niekada nefotografavo, kadangi „tuo visada užsiimdavo savo fotoaparatą turėjęs svainis“.
Tad nuo 1940 m. šis fotoaparatas gulėjo savo dėkle spintoje sandėliuke ir dienos šviesos nematė. Kai jį gavau, užraktas neveikė, dumplėse buvo dvi skylės, aliuminio korpusas iš vidaus ir iš išorės buvo oksidavęsis ir nuklotas baltais oksido milteliais, trūko odelių ant kelių paviršių, kitos buvo atsiklijavusios. Teko visą išrinkti, valyti, lopyti, klijuoti ir atblokuoti.
Suremontavęs (gal labiau apremontavęs) ir vėl į vieną krūvą sulipinęs fotoaparatą nusprendžiau, kad pirmoji nuotrauka po 74 metų turėtų būti jo savininko. Todėl per Kalėdas nuvažiavau ir jį nufotografavau. Emilis buvo labai patenkintas, kad fotoaparatas vėl veikia.
Dumplinis fotoaparatas Gevaert, pagamintas Belgijoje.
Kadras 6x9, juosta 120
Objektyvas Rodenstock-Trinar-Anastigmat 1:6,3 f=10,5 cm
Fokuso skalė 1,5 m - ∞
Atlenkiamas prizminis ieškiklis vertikaliam ir horizontaliam kadravimui
Diafragmos skalė 6.3, 9 12,5, 18 ir 25
Centrinis dvilapis užraktas Gauthier (AGC) Vario
Nefiksuoti išlaikymai 1/25, 1/50, 1/100 sek, B ir T
2014 12 24, Gevaert, HP5+ @Iso1600
Tiek, v.
