Tai štai, susitaisiau tą ankstesniame įraše minėtą Broniką. Pasirodo, kad problema buvo visai paprasta – nuo baterijos nuotėkio oksidavęsis kontaktas. Iš pirmo žvilgsnio viduj atrodė švaru, bet įdėmiau pažiūrėjus viskas išaiškėjo. Dabar turiu ne pusiau veikiantį, o puikų visiškai naują ( :) ) veikiantį fotoaparatą. Tiesa, teko pritaikyti kokias po ranka rastas santechnines gumas nuo senumo į lipnią košę pavirtusiems veidrodžio bamperiams pakeisti, tuo pat metu susireguliuoti fokusą. Dar beliko kitą savaitgalį pakeisti porą nusenusių tarpinių ir bus viskas.
Labai labai gudrus aparatas. Japoniškas. Pradėtas gaminti 1972 m. Veidrodis išsidalija į dvi dalis – viena nusileidžia žemyn, kita pakyla aukštyn. Vibracija nedidelė, 1/30 sek iš rankos ne problema (su 75 mm objektyvu). Keičiamų objektyvų lizdas dvigubas, čia kiek skaičiau, kad būtų galima pritaikyti įvairiausiems objektyvams (man pakanka to vieno). Išsiima arba vien pati optika, arba kartu su fokusavimo žiedu. Yra dvigubos ekspozicijos funkcija (be jokių kvailų fotoaparato apgaudinėjimo žaidimų), išankstinio veidrodžio pakėlimo (hmm.. ir nuleidimo, nes dvigubas..) funkcija. Kadrus skaičiuoja pats, kai juosta baigiasi, belieka tik toliau sukt rankenėlę ir susisuka iki galo ant priėmimo ritės (nors tai gali ir Liubitel 166, ir Bladas...). Juostą įdėti labai paprasta: atidarai nugarėlę, ištrauki visą vyniojimo mechanizmą, žybt apsuki, žybt įdedi atgal. Įdomi ir gudriai padaryta šachta. Atsidaro taip pat, kaip Blade ar Kijeve, ar Liubiteliuje, ar pan., bet uždarant pakanka tik nulenkti dangtelį, o mechanika kitas sieneles sulanksto pati. Jokių ten spaudinėjimų pirštais aplink. Pati šachta ir fokusavimo ekranas išsiima labai paprastai. Fotoaparatas didelis, masyvus ir sunkus. Sunkesnis už Kievą 88 su 300 mm Jupiteriu. Pats standartinis Nikkor 75mm objektyvas piešia labai gražiai, bent jau man. Įdėjau pavyzdį netyčia į srautą (norėjau į Pelkę) :
„Keistojo medžio šaka“.
Ok, tiek, v.
