Žvilgsniais it ašmenys
arba vieni ir mažyčiai
žmonių patyčiose
arba dulkių praryti
chronometro tikslumu
minosvaidžiais kulkom
tarp šakų akmenų
skrisdami ryjam dulkes
Bėgam taip, kaip vaikai
ir sustot nebemokam
Abėjingai į kalnus
ar nuo kalno fokstrotu
Tegu sukasi sukasi
mintys nebylios
pėsčiomis į ateity
dar nežydint alyvoms