Suviliojo Linas Šinkūnas pirmadienio popietę paskelbęs apie niekur negirdėtus garsiuosius Lino Cepelinus ir paragino, pavadino visus pas save į svetingus namučius.
Susitikę ant kūdričių antradieninio "išsiskyrimų" kampo, suderinom laikrodžius ir žemėlapius; pamatavę apetito didumą ir troškulio aštrumą pasiskirstę ekipažais tiesiai per aplinkui ir smagiai pasiekėme atspirties tašką, nuo kurio neilga kelionė pėstute ir mes pas Liną!!! Daugumą tik įgužėję susiviliojo vos besilaikančiu, tačiau kokiu dailiu (!) balkonėliu. Koks jis patogus būriuotis ir kvėpuoti "grynu" oru .... kvepiančiu tabaku ...
Peržengę balkonėlio ir visų kitų kambarių slekstį draugiškai paspaudėme nematytiems žmogeliams rankas ir visi sutartinai tapę matytais žmogeliais pradėjome gamybos procesą, dėl kurio susirinkome... :)
Kas lupo/ tiksliau skaptavo bulves, kas lukšteno svogūnus, kas bandė įveiktį mėsingus lašinukus... Tikra tiesa, kad darbus garbingai pradėjo vyrai, tačiau.... neilgai tvėrę jaukiausiame būsto kampe tvyrojusią neįmanomą piliečių grūsti, nejučia persikėlė į gaivaus oro kambarį, kur Darius palaikė muzikinį foną (tiesa, labai keistą).
...taigi virtuvėje liko Damos (o galbūt ir vienas daminas), kurias kartas nuo karto patikrinti ir/ ar morališkai, fiziškai ir visakaip kitaip palaikyti atklysdavo akys, kameros ar visa galvų komisija...
Moterys tikrai pasirodė esančios ne iš kelmo spirtos - dirbo iš širdies, kartais gal net per didelės :)
Et skanūs Cepelinai buvo, spirgais per barzdą varvėjo, grietine gomurį glostė... smagus meet'as.... Gailėkitės kas nebuvot... pirštus graužkitės... :P
