|
| |
| | Baltutėliai linkėjimai iš Bolzano!!! Autorius: | 2008 12 16 14:56 | Žiūrėta: 6852 2008-12-10
Na ir dienelė buvo... na ir grooožiai. Nuo pat ankstyvo ryto per visą dieną ramiai sau krito sniegas tiesiog skepetomis iš dangaus. Tiesa, nebuvo jokio vėjo, tai užtat ir laikėsi tas sniego debesiukas ilgai ilgai virš miesto. Lauke buvo gal koks 1 laipsnis šaltuko. Sakyčiau, mažoooka, bent jau pagal manuosius norus.
Iš tiesų, tai jau trečias kartas kai šitiek šiemet privaro sniego Bolzano mieste, o apie tai kas darosi Romoje ar Venecijoje, tai jau tikra tragedija - skęsta tenais „chebrytė“. Savaime aišku, jog kalnuose keliais šimtais metrų aukščiau nei Bolzano miestas yra žyyyyymiai daugiau to sniegučio. Žinoma, neįpratę vietiniai keiksnojasi. Juk ne visad paspėjama nuvalyti kelius, šaligatvius ar takelius, kai šitaip drebia. Medžių šakos lūžinėja neatlaikiusios sniego naštos. Beje, šiuokart netgi paskelbė, jog rytojaus dieną į mokyklas nereik mokiniams. Aš iš tiesų buvau nustebusi tokiu sprendimu. Lietuvoje, kiek pamenu, tai dzin pusnynai, bet mokyklos dirba, išskyrus tuos atvejus, kai siaučia koks gripas arba žvėriškai šaaalta lauke ir tada ne tik mažiams nereik niekur eiti. Nors pastaraisiais metais Lietuvoje normalios žiemos nebebūna. Čia, Bolzano miesto vadovybė, taip pasielgė turbūt vien dėl to, kad mažiau būtų nepasitenkinimo dėl vėluojančių autobusų, snieguotų kelių ir panašiai.
Gaila, kad sniegas čia ilgai nesilaiko. Jau ant rytojaus pradeda težti, o jei dar lietus užlyja, tai išvis - pliurza, bet man vis tiek tai patinka. Va, ir dabar 11, 12, 13 dienomis apsiniaukę ir lietutis krinta iš dangaus.
Taigi taigi, tą gruodžio dešimtąją čiupau skėtį ir išdūmiau per pusnynus pasivaikščioti link Flavon pilies. Sunkiausia, kad jokių kompanjonų neturiu tokioms kvailystėms. Tad tenka pačiai viena ranka ar sprandu primygus prie peties prisilaikyti skėtį iki susireguliuoju nustatymus fotike. Juk nesinori, kad paliktų šlapias ir nustotų veikti mano brangiausias draugas fotikas.
Paskutiniu metu pradeda visai patikti toks fotografavimo procesas. Netgi savotiškas relaksas apima palydimas šypsenos veide. O dar kai žinau, kad šį tą tinkamo iš savų fotografijų galbūt turėsiu vėlei pardavimui arba Bolzano miesto parkų projektui, vykdomam vietinio foto klubo kartu su Bolonijos universitetu, tai iš vis smagumėlis. Beje, šiuo metu jau esu uždirbusi šiek tiek daugiau nei 600 Eurų. Juokiausi kažkada mamai, jog, kai tik paima agentūra mano foto, tai taip šimtukas litukų man į kišenę. Visai smagu, bet ir darbelio reik įdėti. Visų pirma kojos kenčia darydamos kilometražus, o antra - tiesiog privalu matyti atvirukiškai, nes kitaip agentūrai foto neįtiks.
Žodžiu, štai tie - baltieji linkėjimai jums visiems į Lietuvėlę.
Parkelis esantis netoli nuo mano gyvenamosios vietos.
Iki pilies ėjau tai tokiu keliuku ir medžiai va šitaip buvo pasipuošę sniegu.
Ten žemai vos vos matosi Bolzano.
Tvenkinukas šalia pilies.
Hmmm... Takelis. Pagalvojau, kad visai neblogai bus grįžtant paklampoti truputį per sniegynus. Žinoma, kaip buvau sumąsčiusi, tai taip ir padariau. Iš tiesų, buvo visai „dzin“, kad į batus sniegas nori patekti. Svarbiausia buvo tai, jog pati jaučiausi nuostabiai.
Dar viena tvenkinuko foto. Paprasčiausiai užkliuvo šakų raizgalynė.
Miškas.
Pilaitės siena ar tai tvora.
Pilies kieme esantys staliukai. Į juos pažvelgus, tai tik akis telieka išpūsti, nes toks sniego sluoksnis susikaupė sningant nuo ankstyvo ryto.
Pilaitės šoniukas.
Keliukas bei į tolumą nusidriekiantys vynuogynai.
Ech... balta balta kur dairais...
Apie šeštą vakaro vat tokie vaizdeliai. Kadangi lempoms įsižiebus buvo daugiau šviesos, tai stengiausi kiek įmanoma sutrumpinti išlaikymą, kad matytųsi kaip smarkiai sninga.
Taigi, likau savimi patenkinta, nepatingėjusi išsigrūsti lauk iš namų. Pasivaikščiojimas po sniegynus buvo tikra atgaiva ne tik akims bet ir sielai.
P.s. viską pleškinau vien tik į RAW formatą, jokio JPEG. Paprasčiausiai taip daugiau šansų susitvarkyti su pilkuojančiu sniegu, o ne baltuojančiu. Jei kas žinot kaip tvarkytis su tuo baltos balansu, kai sniegas yra pagrindinis objektas, tai būkit geri - brūkštelkit kokį vieną kitą naudingą patarimą. Aš pati jau baigiu prasikeikti, nes nesuprantu niekaip, ne tik, kad kaip fotike nusistatyti teisingai, bet ir RawTherapee programulkoje pataisyti taip, kad sniegas būtų toks koks ir yra - baltas, o ne pilkas. Kitaip tariant - užsikasiau beeksperimentuodama. Beje, norėčiau priminti, jog gyvenu linux sistemoje, tad jokie nuoseklūs žingsneliai skirti „šopui“ netinka, nes GIMP'e daugelis dalykų yra tikrai kiek kitaip, o RAW failus tvarkau su RawTherapee.
Tiesa, pastebėjau dar vieną dalyką, jog paskutiniu metu nebekarpau foto. Nors dabar į RAW fotografuojant išlenda nepageidaujami kraštai, kurie fotografavimo metu tikrai gi neįkliūna. Niekis, įprasiu išvengti aš jų.
Tekšt! | 2008-12-16 Dangus: siaip manau yra keli dalykeliai :). visu pirma pilkuma duoda KIT objektyvas jei cia canon :). antras dalykelis tai sniega bent jau as rekomenduociau fotografuoti pereksponuojant. pvz iki +1. taip sniegas bus baltutelis. | | 2009-01-16 seklys morka: gražūs tavo dienoraščiai. ne tik šis, bet visi :o) laukiu kol ką nors naujo papasakosi :o) |
| |
|
