Kartais vaikaus tavo meilės lašus ir tikiu lengvais pažadais, kurie pavasario vėjais slapstosi mano mintyse ir širdies užkampiuose. Kartais laukiu tavo šypsenos – perlų vėrinio ant mano kaklo ar plazdenančios drugio sparne. Laukiu tavo akių – bedugnio vasaros dangaus ir tavo bučinių byrančių vyšnios žiedlapiais ant mano ištroškusių lūpų. Laukiu tavo prisilietimo – svaiginančio ir širpuliu nuvilnijančio mano kūnu, ir tavo minčių patogiai įsitaisiusių pegaso sparnuose, ir tavo žodžių tirpstančių saulėje. Alsavimo tavo tiesiai man į delnus. Laukiu...
