Karts nuo karto kažką didelio pakeičiu/pridedu/perstumiu savo kambaryje.
Vis dūsavbau,nebuvo įkvėpimo,nes labai nemėgstu su juostele terliotis.
Bet štai,rezultatas mane vis verčia šypsotis.Tai-mano,mylimų žmonių gyvenimo gražiosios akimirkos,kur jau nesidžaiugsi :)
Tik dirsteliu,ir matau,kiek pergyvenau-nuo mamos pilvo,vežimuko;nuo mano egiptietiško sijonuko,pankavimų,pirmųjų užsienio pamatymų,vis kitokių nuostabių draugų,kitokių meilių ir simpatijų,vis kitokių idėjų įgyvendinimo...Nuo to,iki Jėzaus ir Picasso,pačių labiausių draugų...
Manau,paaugau.
