|
Murzinos, sulytos sutemos -
lietus be perstojo pliaupia.
Tėvas malkas į vidų sutempė
ir užsnūdo šalia dukterų
tarsi pliauskų.
Ir aš, šalia malkų nuvirsiu,
parašysiu eilėraštį - raudą.
Nuo žiūrėjimo,
nuo sunkaus darbo,
akis, rankas skauda -
ugnies kerštingas,
klastingas spjūvis buvo.
Per vasarą
įdegsiu kaip nuodėgulis,
negriuku pavirsiu.
Dega, liepsnoja, smilksta
skiedros, pjuvenos,
spurda, blaškos -
stalai, sienos, spintos
miršta spalvos -
akinančios, ryškios
lietaus ašarom suspindusios.
Namus vijokliais apipinsiu,
tave paguosiu, jauną ir įširdusią.
Stringa, trūkinėja filmas -
keistų garsų ir lapų pilnas.
Išpirksiu nuodėmes darbu
akmenyje iškalsiu tėvo veidą rūstų.
Paišysiu, rašysiu - apie orą žvarbų,
kojos iš namų nekelsiu.
Varvinsiu ugnies,
nevilties lašus -
vėjai baigs plėšyt lapus.
Rašysiu, tašysiu
į Dievą Tėvą - būsiu panašus.
|
