As matau, kad ranka ir stalas uzima puse kadro. Bet is tiesu specialiai norejau tai daryti su placiakampiu, kad siek tiek sarzuoti visa vaizda.

Iš tiesų norejau parodyti biciuli, ir stiklinė, esanti pirmame plane bei fone esantys žmones treciame plane, bent jau mano manymu turejo suteikti nuotraukai gylį. Gal būt turėjau pasirinkti ne stiklinę, o kokį mažesnį daiktą.

Ir dar norėjau padaryti tai naudodamas platų kampą kas savaime nėra taip lengva (bent jau man).

Ačiū už komentarus.

super, ypac kontrastas

Man labai patinka

Super

Man patiko.

Puiki nuotrauka

Man irgi labai patinka

Man tai centrinė kompozicija tinka, nes suteikia stabilumo. O šiek tiek į kairę paslinktas vaizdas darosi įdomus.

23/ Tai ir paprasta ir kartu sudėtinga. Aš irgi įsivaizdavau, kad yra viskas kitaip sudėtingiau, o čia pasirodo tas pats Jėzus yra Dievas. Tereikia nuoširdžiai širdyje Jo šauktis ir atiduoti savo gyvenimą Jam. Paprašyti, kad jis ateitų. Ir viskas. Jis tikrai ateis. Jis to laukia. Kiekvienas žmogus jam labai brangus. Jis už juos atidavė savo gyvybę. Ir prisikėlė.

Kuo krikščionybė skiriasi nuo visų kitų tikėjimų. Nes jos įkūrėjas yra gyvas. Sugriaukite šį faktą, ir ji žlugs.

Aš nesu labai iškalbingas, todėl norėčiau pasiūlyti paskaityti C.S.Lewis (kuris gyveno XX a., buvo anglų literatūros profesorius Oxford'e ir yra vienas žymiausių ir labiausiai skaitomų krikščionių autorių) knygą „Tiesiog krikščionybė". Ją galite parsisiųsti adresu:

http://rapidshare.com/files/180643281/Tiesiog_krikscionybe.pdf

Manau, jei atidžiai skaitysite, daug klausimų bus atsakyta. Ji nėra sunki, bet reikia sekti autoriaus mintį. Taip pat ją galite nusipirkti ir knygynuose, jei rasite.

O apie patį autorių galite perskaityti šiuo adresu: http://en.wikipedia.org/wiki/C._S._Lewis.
Jis beje yra ir "Narnijos kronikų" serijos vaikams autorius.

20/ Kažkodėl visi mano, kad Marija Magdalietė, tai ta svetimautoja, kuri buvo atvesta pas Jėzų. Taip gali būti, bet gali taip ir nebūti. Kad ir kas būtų jos vietoje, niekas nesikeičia.

20/ Žiūrint ką vadinsime religija. Jei tai kultas - sutinku. Bet jei tai gyvas tikėjimas Kristumi, kaip savo asmeniniu gelbėtoju, tada yra kitaip.

Tikėjimas Kristumi - skirtas tam, kad žmogus užimtų realią savo, kaip kūrinio vietą. Ir Dievo, ir kitų žmonių atžvilgiu.
Tikėjimas Kristumi - suteikia tikrą laisvę, nes išvaduoja iš nuodėmės vergystės.
Tikėjimas Kristumi - atskleidžia tikrąją asmenybę, nes aš galiu tapti pačiu savimi.
Tik tas gali reikalauti, kuris pats pirmas save atidavė. O Kristus tai padarė.

Ir kas svarbiausia - jis leidžia paragauti Dangaus pilnatvės dar čia žemėje ir galiausiai atveria Dangaus vartus.

18/ Kažkodėl jaučiu šiame klausime klastą. Nežinau, gal klystu.

Galiu atsakyti tik tiek, kad jei ne Jėzaus kryžius, jnuodėmių pakatų, kad Dievo veido nematyčiau. Tas pats galioja ir visiems kitiems. Nei vieno nėra pakankamai gero, kad atitiktų Dievo standartus.

O dėl Marijos Magdalietės - nežinau ar turite omenyje Dan'o Brown'o ir jo pasekėjų idėjas, kad klausiate, ar iš tiesų norite kažką sužinoti. Jos meilės dydis rodo kaip giliai ji suvokė savo nuodėmes ir kokia atvira širdimi priėmė Jėzaus atleidimą. Mums visiems yra ko pasimokyti.

Išradinga, aš taip nesugebu, bet kas iš to? Uoga už išradingumą +

12/ Dėkoju, Adomai, už komentarus ir laiką. Išsakei daug gerų ir teisingų minčių. Visiškai sutinku, kad garsūs šūkaliavimai, gražios patalpos ir kiti neesminiai dalykai, nėra tikro gilaus tikėjimo išraiška. Pagaliau žmogaus širdį ir motyvus žino tik Dievas, todėl mums ir uždrausta teisti.

Sutinku, dėl mormonų, sutinku dėl televizijos kanalų, dėl visų tų “karšto” tikėjimo išraiškos būdų. Bet manau, kad tai yra amerikonų būdo dalis, kuri mums šiurięčiams nepriimtina, nes atrodo dirbtinė. O jiems tai natūralu. Bet kai taip suprantamas dievotumas ir banoma pritaikyti čia gaunasi nesamonė.
Sutinku su tavo mintimi, dėl Dievo prisilietimų ir kitų dalykų, tai irgi įmanoma. Bet kaip tada pasitikrinti. Laikui bėgant. Medį pažinsi iš vaisių. Jeigu tavo gyvenime atsiranda gerų vaisių požymiai, viskas ok. Tik kartais tenka jų ilgokai palaukti. Praėjo 17 metų, kai pirmo Dievo prisilietimo, aš tik dabar po truputėlį pradedu kažką aptikti savo gyvenime. Matyt labai “kietas” buvau. Aš juokauju 

Mano manymu tikras gilus tikėjimas išbandomas ugnyje. Ir jis iš tiesų yra žymiai arčiau žemės, nei dangaus. Tada, kai tau norisi pasielgti savanaudiškai, o tu to nepadarai. Kai tesi pažadus, nors tau visai tai nenaudinga. Kai darai tai, ko reikia, o ne norisi. Ir taip tenka elgtis ilgą laiką. Kai sergi nepagydoma liga, bet vis dar esi dėkingas ir t.t. Ir kaip visa tai padaryti be Dievo pagalbos ir malonės. Aš neįsivaizduoju kaip tai įmanoma padaryti be Dievo pagalbos ir malonės. Tik ji yra nematoma, giliai širdyje, dažnai vienatvėje ir per skausmą.

Dėl nuvalkiotų frazių – iš dalies sutinku, bet tai eilutės iš Biblijos. Kaip ir Martynas Liuteris, kuris nebuvo, nei mormonas, nei šūkaliautojas, o Vitenbergo miesto teologijos profesorius, sakė “Vien iš Dievo”, “Vien iš malonės”, Vien per tikėjimą” šitoje frazėje aš matau kvietimą tikėti Dievo iš malonės suteikiamu išgelbėjimu. Ir viskas.

Dėl tavo minėto autoriaus, pilnai tikiu, kad kūrinys gali garsiau kalbėti nei žodžiai. Tai byloja apie nueitą kelią ir atliktą darbą. Reiškia man reikia dar daug įdėti pastangų. Bet nuo kažko reikia pradėti. Atleiskite už “nevykusį” bandymą.

Prašau visų nesierzinti ir nesipiktinti. Nei vieno iš jūsų neverčiu nieko daryti, tiesiog noriu dalintis, tuo ką supratau ir patyriau. Bet gal ir jūs bent sekundėlę pagalvokite kodėl jus erzina tvirtu įsitikinimu tariamas Jėzaus vardas.

16/ Ačiū už mintis. Kol kas jokių veiksmų nedariau. Ir mano žodžiai nėra tušti, nes už jų – 17 metų maldų, skausmo, kritimų, kelimosi, atgailos, nuodėmių ir jų atleidimo, pakilimų ir nusileidimų, pykčio protrūkių ir begalinės graužaties dėl jų, atmetimo ir gėdos, meilės ir neapykantos, ir daug visų kitų žmoniškų dalykų. Daug savianalizės, savikritikos, savo dažno silpnumo ir nesugebėjimo pamatymo. Ir žinoma pačios nuostabiausios, nusotabesnės už viską pasaulyje Dievo artumos saldybės, dėl kurios aš pasiryžęs vėl viską iškesti.

Ar ir dabar į mane mesite akmenį? Kas pirmas?

11/ Adomai, dėkoju už pagarbą. Matyt dar nesu gabus vien tik vaizdu išreikšti pagrindinę mintį, todėl reikia žodžių. O šiame postmodernistiniame pasaulyje, kurio pagrindinis moto - individualizmas ir nuomonių pliuralizmas - kalbėti su įsitikinimu yra visiškai nepopuliaru. Apie tai byloja kad ir jūsų vertinimai. Kažkada ir man svarbiausia buvo mano paties nuomonė. Bet kai Dievas prisilietė savo Dvasia prie manęs, man daugelis dalykų nušvito visai kita šviesa. Tada supratau, kad už mano nuomonę svarbiau yra tiesa, ir tikri dalykai (tikras Dievas, tikra meilė, tikra ištikimybė, tikras skausmas, ir tikras džiaugsmas) yra geriau, nei mano įsivaizduojami ar susikurti. Kaip ir fotografijoje, kol savo rankoje nepalaikai profesionalaus objektyvo, galvoji, kad ir mėgėjiškas ar trečios firmos yra geras. Bet kai paragauni tikro dalyko, supranti, kiek jis geresnis už netikrą.

Sutinku, kad šis portalas nėra skirtas tikėjimo klausimų diskutavimui, Bet kai kada savo poziciją reikia išsakyti tuo metu, kai yra tam galimybės. Gali atsitikti taip, kad vėliau jų nebus. Bto tikiu kad čia yra ieškančių tiesos žmonių, ir jei mano menkas indėlis ir pastangos nors kiek padės priartėti prie jos, aš ne veltui vargau. O tada jau nėra taip svarbu, ar gausiu 100, ar tik 6 taškus. Galutinį tašką vis tiek padės Dievas.

Pagarbiai

Ačiū 1/2/3/4/ už palaikymą

7/ Na kodėl iš karto propoganda. Aš pasirinkau temą, kuri man įdomi ir kuria tikiu. Suprantu, kad šiais laikais kalbėti apie Dievą ir tikėjimą - reiškia varyti propogandą. Bet aš jokios propogandos nevarau, o tiesiog bandau suderinti fotografiją su tikėjimu ir ją pateikiu. Argi jūs visi ne tai darote. Fotografuojate tai, kad įdomu. ir tai pateikiate.

Aš sutinku, kad darbas puikus, pagaliau aš nesu kompetetingas, kad vertinčiau. Man tiesiog užkliuvo pats temos pavadinimas.

20/ Sutinku su tamstos nuomone, kad čia ne vieta diskusijoms apie tikėjimą.
14/ Siūlau ją nutraukti.

29/ Tai jie ir yra giminingi mastifams. Jie ir bordo dogai ir iš molosų giminės. Bordo dogas pavadinimas kilęs iš to, kad pirmą kartą Europoje ši veislė atsirado parodoje Bordo mieste.

O jau akys, O jau akys. Super. Gaila tik, kad jam teks kažkada grįžti į realų pasaulį.

Nerealiai. Sveikinu. Arūnai.

O įsitaisyti galima tik iš viršaus :D

26/ Pažįstu aš tuos iš Santariškių, visi šie šunes tik baisiai atrodo, bet yra geriečiai

Būtų šiek tiek kairiau būtų iš vis super. Akys - nerealios. +

Graži nuotrauka +

Gražus išplaukęs fonas, gražios spalvos, nuotaika.

Gal kiek per intensyvūs purslai - lyg jie dominuotų nuotraukoje. Nors toks ir yra pavadinimas, bet visgi tai vyro portretas.

Uoga

Dėkoju visiems už gerus žodžius, jumorą ir vertinimus :)

Graži šviesa ir spalvos. Graži kompoziciją

Man tik norėtųsi, kad fonas būtų toliau ir šiek tiek išplaukęs ar šiaip ne toks ryškus. O gal būt jo reikėtų mažiau. Labai ryški jo faktūra vis pritraukia ir pritraukia žvilgsnį.

Bet kuriuo atveju gražus darbas. +

Portretas su nuotaika. Gražus modelis. Tarsi kažko klaustų :)

Keletas minčių. Man labiau nurėtųsi ne tokio dramatiško apšvietimo. Gal kiek mažiau iš šono. Nes dabar vina veido pusė beveik išdegusi, o kita labai tamsi. Ir vienoje akyje yra spindesys, o kitoje ne. Stipri šoninė šviesa labai išryškino veido odos nelygumus.

Skiriu uogą.

Gražūs paukščių siluetai. Sutinku su 1/ dėl horizonto linijos ištiesinimo.

Gražu, man patinka ;) +

13/ Tada cia turbut kitas, nes Tas, kurį turėjau omenyje mirė už nuodėmes ir buvo palaidotas, bet trečią dieną prisikėlė mūsų išgelbėjimui.

O dėl buvimo - buvau tikėjimu, nes kaip kitaip būtų paimtos ir atleistos mano nuodėmės.

9/ Bus tokių - pažadu :)

Ačiū Dievui, kad Kristus nuo kryžiaus nenužengė, bet mirė ant jo už mūsų visų nuodėmes. Darbas įdomus.