Irving Penn

(1917/06/16 - 2009/10/07)

„Gera fotografija yra ta kuri papasakoja istoriją, paliečia širdį ir pakeičia žiūrovą vien tuo, kad jis ją matė. Kitaip tariant - yra efektyvi” - Irving’as Penn’as

Irving Penn — amerikietis, vienas produktyviausių ir įtakingiausių 20 a. mados fotografų — fotografavęs įžymybes, darbininkus bei cigarečių nuorūkas, gimė 1917 metų birželio 16 dieną New Jersey, laikrodininko ir slaugės šeimoje.

Pradžioje Irving’as planavo tapti dailininku ir 1934 - 1938 m. studijavo reklamos dizainą Filadelfijos industrinio meno muziejaus mokykloje (dabar Menų universitetas). Dar būdamas Alexey Brodovitch (Harper’s Bazaar) studentu, jis tapo laisvai samdomu Harper’s Bazaar apipavidalintojo padėjėju, kur ir padarė savo pirmuosius mėgėjiškus kadrus. 1938 metais, baigęs mokslus, jis užėmė meninio direktoriaus postą prabangioje parduotuvėje „Saks Fifth Avenue” , kur dirbo vienerius metus (1940–1941) iki už savo sukauptas nedideles santaupas išvyko į Meksiką kur metus piešė ir fotografavo.

Grįžęs į New York’ą Irving’as įsidarbino Vogue Alexander Liberman padėjėju. Vogue I. Penn’as piešė iliustracijas kol Liberman’as nepaprašė jo pabandyti fotografuoti žurnalui. Pirmoji Vogue žurnalo, kuriam , visos savo karjeros metu, I. Penn’as fotografavo viršelius, portretus, natiurmortus, madą ir fotografines esė, viršelio nuotrauka buvo atspausdinta 1943 metais.

Antrojo Pasaulinio karo metu, Irving’as įstojo į savanorių būrį ir tarnavo greitosios pagalbos vairuotoju Italijoje, kur paragavo Europietiškos kultūros skonio.

1950 metais Irving’as Pen’as veda modelį Lisa Fonssagrives, kuri buvo jo mūza ir ją pamatyti galime daugelyje jo fotografijų. Vėliau jis atidaro savo studiją New York’e ir fotografuoja madas ir reklamą. Tarp jo klientų galime pamatyti General Foods[1], De Beers, Issey Miyake[2] ir Clinique.

Penn’as savo gebėjimu kompoziciniu aiškumu atvaizduoti fotografuojamus objektus užkariavo plačios Vogue skaitytojų auditorijos ir meno pasaulio pripažinimą. Jo klasikinės elegancijos ir šalto minimalizmo kupini darbai atpažįstami ir žurnalų skaitytojų, ir muziejų ar galerijų lankytojų. Jo fotografijos eksponuojamos muziejuose, galerijose, ir yra vertinamos kolekcininkų.

Per jo ilgą mados fotografo karjerą, mada išgyveno visą eilę radikalių transformacijų, tačiau Penn’o stilius išliko stebėtinai pastovus. Ramybe ir dekoratyvumu alsuojantys jo darbai dažnai net nebūdavo panašūs į tai ką buvo priimta laikyti mados fotografijomis. Jo modeliai ne šokinėdavo ir visada būdavo ryškūs. Penn’o nuotraukose „geručiai” atrodo net ir grubūs bei atšiaurūs motociklininkų gaujos „Pragaro angelai” nariai.

Penn’o darbuose nėra spontaniškumo. Jis perteikia ir Balenciaga stilių, ir atvaizduoja Maroko gražuoles taip, kad žiūrint į nuotraukas jos užburia žiūrovą. Daugumoje savo darbų, išskyrus artimus portretus kur jis nukirsdavo viršugalvį ir kelių aktų, modelius jis fotografuodavo pilnu ūgiu. Nors Irvingas išgarsėjo fotografuodamas Paryžiaus modelius ir įžymybes, bet žiūrint į jo darbus susidaro įspūdis, kad taip pat patogiai bei laisvai jis jautėsi ir fotografuodamas Peru valstiečius.

Irving’as Penn’as, taip pat buvo žinomas kaip įgudęs natiurmortų specialistas gebantis nepriekaištingai nuotraukose perteikti kosmetikos ir kitų plataus vartojimo prekių kokybę bei garsėjo savo fotografinių medžiagų žiniomis.

1960-ais, kultūrinių konvulsijų metu, Penn’as spausdino savo nuotraukas naudodamas daugiau laiko ir pasiruošimo reikalaujančius, labiau nuo platinos nei sidabro priklausančius procesus, rezultate išgaudamas švelnius, aksominius atspalvius. Savo aktų serijoje jis daug eksperimentavo su cheminėmis medžiagomis suteikdamas nuotraukoms naują „skonį” tai balindamas nuotraukas naikino moterų odos faktūrą, tai išryškindamas ir sugriežtindamas tonus - odą padarydavo grubią, tačiau išsaugodavo nuotraukose moters seksualumą.

Per paskutinius savo 30 gyvenimo metų, Penn’as visus savo naujus darbus spaudė naudodamas būtent platinos procesą. Rūpindamasis savo fotografijų ilgaamžiškumu, šiuo procesu jis iš naujo atspaudė ir daug savo ankščiau darytų darbų.

Penas užsitarnavo perfekcionisto, siekiančio idealaus rezultato bet kokia kaina, reputaciją. Knygoje „Passage” Liberman prisimena, kaip Irving’o buvo paprašyta nufotografuoti nuo padėklo krentančias taures ir fotografas pareikalavo, kad dėl autentiškumo būtų naudojamas Baccarat krištolas. Meninis direktorius su liūdesiu prisimena tą krūvą taurių, kurios buvo sudaužytos kol nuotrauka, atitinkanti Penn’o standartus, buvo nufotografuota.

Irving’as Penn’as mirė sulaukęs 92 metų, 2009 spalio 7 dieną, savo namuose Manhattan’e.