|
|
|
|
 | |  |
|
Admin
2007 3 26 18:55
Kovo 27 d. (antradienį) 18val. "ARTimoje galerijoje" (Totorių g. 3, Vilnius) atidaroma Aistės Kisarauskaitės ir Nelli Škaradek fotografijos paroda "Išvirkščios istorijos".
Detroite (JAV) 2006 metais menininkų grupė siekdama atkreipti dėmesį į tai, ko paprastai niekas nepastebi, pradėjo dažyti apleistus medinius pastatus ryškiai oranžine spalva. Po šios akcijos iki tol vengiamų namų nepastebėti buvo neįmanoma. Ne tokiomis radikaliomis, tačiau taip pat meninėmis priemonėmis pasitelkiant spalvas į retai pastebimus kasdienybės objektus dėmesį atkreipti siūlo menininkės Nelli Škaradek ir Aistė Kisarauskaitė parodoje "Išvirkščios istorijos".
Su kolegomis elgiamės vienaip, namuose su šeima – kitaip. Retam kam paslaptis, jog keičiame socialines kaukes ir skirtingi žmonės mus gali apibūdinti kaip dvi skirtingas asmenybes. Lygiai kaip ir visuomenė, miestas turi savo socialines kaukes. Fotografiniais vaizdais Nelli Škaradek fiksuoja ne išpuoselėtus ir reprezentacinius pastatų fasadus, o bando pažiūrėti į familiaresnę jų pusę - be makiažo, daug natūralesnius, savo gyvenimus gyvenančius vidinius kiemus. Iš pilkos kasdienybės yra "ištraukiami" dėmesio retai susilaukiantys vidiniai įėjimai, netvarkingi laiptinių langai, skersgatviai. Autorės dėka šie objektai pateikiami žiūrovų teismui, jie estetizuojami, sutirštinamos spalvos, tačiau jų tikrieji veidai ir nuotaikos išlieka. Nelli darbuose vaizdas dažniausiai atsiremia į plokštumą; juose - sienos, langai, už kurių gyvenami privatūs gyvenimai. Į juos nei autorius, nei žiūrovas nėra įleidžiamas, tačiau neapleidžia slapto dirstelėjimo į mums nematomas puses jausmas.
Tuo tarpu Aistės Kisarauskaitės fotografijose miestas tampa antraplaniu, o į pirmą planą iškeliamas neišpildytų norų motyvas. Šios autorės darbuose galima atsekti vidinio pasaulio naratyvą. Tamsaus ir tuščio miesto erdvės virsta žaidimų aikštele vidiniams troškimams. Mergina vestuvine suknele, laukianti stotelėje, batai be šeimininko gulintys sniege – visa tai dvelkia laukimo nuotaikom, intriguoja žiūrovą pamatyti ir likusią už kadro istoriją. Arba atvirkščiai, autorė stambiu planu sutelkia dėmesį į smulkias erdvės detales. Kaip ir Nelli darbuose, realybę fiksuojančioje fotografijoje akcentai sudedami pridedant dirbtinų spalvų, kurios kontrastuoja su pilku kasdienybės koloritu. Be abejo, žiūrovas susikoncentruos į storu raudonų dažų sluoksniu padengtą obuolį purvinų obuolių fone ar į mėlyną dėmę baltame sniege. Realybė Aistės darbuose yra konstruojama iš naujo ir savaip, paliekant teisę interpretuoti tai ką mato pačiam žiūrovui.
Abi menininkės žaidžia ties privatumo–viešumo riba, abi kasdieniniam gyvenimui prideda savo koloritą, abiejų darbuose jaučiama efemeriška geresnių dienų laukimo nuotaika. Savitas požiūris į išvirkščias gyvenimo puses eksponuojamas parodoje "Išvirkščios istorijos" iki balandžio 7 d. "Artimoje galerijoje".
P.S. abi autorės yra ir fotokūdros dalyvės
P.P.S. mielai įdėčiau parodos plakatą ar atviruką (popierinis mačiau, kad yra)
» Atsakyti
»
|
|
|
 | |  |
|
|
|
Reikia prisijungti norint parašyti atsakymą
|
|
|
|
|
|
|
| | |
|
