Gal kas ir zodi tars, bent jau auksciausio IV lygio fotografai kur nuolat smigdina :)

Kur mintis ? Tiesiog matau einanti zmogu ...

Sakot tiesiog einanti? As tai ne... Cia ejimas ne eilinis... Puga, kai sniegas skaudziai i veida tvoja. Nu ne visu akiai ta pajust pamatyt iseina ar duota tikriausiai:) Patiko man kadro nuotaika idomios detales tad ir imeciau. Gerbiu Jus uz drasa.. Bet as neigiamai nevertinu:)

3 - taip ir prisišaukiama grybų su tokia retorika ir akiplėšiškumu.

Tiesiog paklausiau. atsakyma gavau :)

4. Gerai, Antanai, kad atskleidziate savo nuotrauku vertinimo ir musmiriu deliojimo kriterijus. Pasiziuri kaip zmogus kalba - nepatiko, ir makt musmire. Kiti vertina fotografijas, o Jus veikiau kalbos manieras ir retorikos gabumus. Panasiai kaip vidurines mokyklos jaunuju literatu olimpiadoje ar oratoriu konkurse :)

5. Gerai, bet toks klausimas - nieko naujo. Praktiskai apie kiekviena kurini galit taip paklausti. Kad cia tiesiog veidas, zmogus, medis, gele or sth., ir prasau parodyk man pirstu ta kurinio minti

Lukas K. ,jus che tychia provokuojate,nenorechiau manyti ,kad nesuprantat ka idejote.

8. A tai ir jus prie musmiriautoju... Negana kad mano mergina prie apsnigtos masinos trejetu pagerbet nors saket kad foto grazi. Cia idejau grazu kadra kuris man patink.

9/ A,tai Jums shita nuotrauka -patink...

10. Taip, Algimantai, man patinka. Ir tos minus desimt musmiriu man ne motais.

11 -- Lukai, tie 10 grybų nieko nekeičia jūsų gyvenime. Tai tik kokios savaitės nemalonus kirminėlis, kuris kai jau išeina, tai jau suvisai. Ir gerai, jei nė motais, tačiau vistiek nemalonu - nes prasminga būtų dėti tuos grybus tik tuo atveju, kai fotografija estetiniu, techniniu, moraliniu, etiniu ar kokiu kitu požiūriu prasilenkia su priimtomis viešo gyvenimo normomis.
6 - Iki šiol negalvojau, kad 3 - tapatu musmirei. Reikės pagalvoti. o šios fotografijos atveju 3 už patingėjimą susitvarkyti su nesunkiai įveikiamu techniniu patvarkimu. Sniegą, mano nuomone, reikėjo padaryti labiau dominuojantį, viršutinę dalį taip pat reikia tamsinti. Tai mano nuomonė, pagal ją ir vertinau.
O gal ir jūsų pyktelėjimas ant KV prisidėjo ? Taip, Lukai, kalbos maniera veikia. Visus veikia. Ne mokyklos kaip sakote lygmenyje. Tačiau kai fotografas (ne jūsų atveju) nemoka net keletos žodžių pasakyti, nenori apginti savo matymo, pojūčio ir dar kaprizijasi, tai visada iššaukia atsiribojimą. Lukai, daugeliui fotografijų nerašau komentaro. Kitoms tik komentarą ir negadinu bendro balų skaičiaus. Tačiau tais retais atvejais jei skiriu 3 ar 3,5 - manau, kad tas vertinimas, mano požiūriu, yra objektyvus. Jūsų tai nepaguos, tačiau ir man kolegos šiame tinklapyje, palieka nemažai grybų ar 3 . Ir ką ? Taip yra. Netgi palyginus konkrečią mano su kitomis - akivaizdu, kad gavau už poziciją, bet ne už foto.

12. Aciu, Antanai, uz issamius ir gausius komentarus. Is tiesu tokie komentarai yra del ko daznai norisi i kudra uzeiti. Musmiriu bijoti nereikia. Pagalvojus, gal tas darbas kur turi daug musmiriu, yra tiek meniskas ar originalus , kad dauguma neistengia to suvokti vertindami pagal savo klises, stereotipus, darbe matydami klaidas nesuprasdami esmes. Ir didelis musmiriu kiekis tokiu atveju reiskia tik tiek kad is tiesu tas darbas geras, kuo daugiau musmiriu - tuo geriau:)
Mano mintis, ko as sureagavau i jusu komentara nr.4 buvo, ar imanoma vertinti tiesiog kurini, nepazistant autoriaus ar nepaisant autoriaus vardo, nepaisant autoriaus kalbos, retorikos, komentaru, galop nepaisant autoriaus poziurio i aplinkinius ar i pasauli. Ar imanoma taip ivertinti tiesiog plika nuotrauka, uzmirsus visus saitus kurie mus sieja su kurinio autoriumi? Pavyzdziui, vienas visad gerisi jo pazistamo, draugo fotografijomis, bet net neatkreipia demesio kai labai panasu kadra ideda jo nepazistamas. Arba, kitas pasikabines ant sienos Van Gogo paveiksla, bet jo nebutu uzkabines (jam jis nebutu grazus) jei tas paveikslas butu mazai zinomo dailininko. Matyt zmogiska prigimtis tokia, kad mes vertinam visa savo patirtimi. Vertinam ne tik kurini, bet kartu ir jo autoriu, jo nueita kelia, kartu ir autoriaus kalba, siuo atveju komentarus. Negalime apsimesti kad mes autoriaus nezinom, nepazistam. Taciau, o gal kartais verta bent pabandyti taip apsimesti, ir stengiantis buti objetyvesniu uzduoti sau klausima "kaip as matyciau si kurini, jei jis butu nezinomo autoriaus?". Gal tai leistu mums kitu kampu pazvelgti i kurini, ir jame netgi izvelgti kai ka daugiau? :)

Apie nuotrauka: matau kad nei vienam nepatiko, bet as nepriestarauciau kad ant mano sienos kabetu. Ji man miela visvien. Matau kas ten nukirpta tik ne tame esme. Galima ta nuotrauka stipriai redaguoti, tamsinti, balinti, kontrastinti ir t.t. Esmes tai nepakeis, be to daznai buna sunku gerai suredaguoti, kad neatrodytu tie tamsinimai dirbtinai. Toks mano skonis, stengiuosi nepersudyti paisydamas ant nuotrauku:)
O jus sakot daug trejetu renkat. Manau del to kad jusu nuotraukos issiskiria is kitu. Pastebejau, kad cia vertina palankiau tokius "nepriekaistingus" tiek turinio tiek technine prasme kadrus. Tokius kurie itinka daugumos estetikos pojuciams. Gamta, jura, pauksciai, zvereliai, merginos gerai praeina, o isskirtinius vertina maziau. Kad jus renkate nemazai trejetu, rodo kad nepataikaujant masems, ir mano poziuriu tai yra gerbtina.

13 - Lukai, perskaičiau ir nukaitau nors man jau ne 16. Jūs iškėlėte tokias gilias prasmines, egzistencines tiesas, palietėte tokias svarbias ir tuo pačiu esmines subtilias tiesas (požiūrius, kurie patvirtinti pačių šviesiausių planetos atstovų), Jūs apnuoginote žmogiškąjį (buitiškąjį), primytyvumą, abojumą ir netgi sąmoningą (dėl savo dvasinės esmės seklumo) nedėmesingumą, neatidumą ir begalinį skubėjimą pro kitą žmogų, Pro kitą Asmenį. Pro jo Pasaulį, tarytum jis, kitas tuoj tuoj užgož mums Saulę ir atims paskutinį oro gurkšnį. Ir visada randame ne tik pasiteisinimą, tačiau net deklaruojame savo akiračio ir mentaliteto, akimirkos emocijos rezonuotos ir dažniausiai pilnutinai uždaro, vidinio pasaulio apribotą, - tačiau savo tiesą.
Ilgas kalamburas, tačiau jei jau pažvelgi į vidinį veidrodį, tai nejau jį daužysi, dėl to ką jame pamatei ? Jūsų mintys tai smūgis žemiau vidinės tuštybės ir netgi sau nepastebimos arogancijos.
Matomai dėl vidinės tuštybės kartais pradedu pamėgdžioti ne kurį kalbos stilių šioje kūdroje, nors šiaip jis man svetimas. Nėra lengva išlaikyti švaru, neįtakotą savo stilių.
Matomai, gyvas bandos refleksas.
Labai svarbi jūsų pastaba dėl dažniausiai sąmoningo nenoro atsiverti ir patirti, priimti tą dvasinę, emocinę ir vizualią vibraciją, kurią mums čia atveria autorius. Tačiau, turėtų būti ir kažkokia riba, kai fotografijos turėtų pakilti iki minimalių techninių, vizualinių, emocinių ar kitų reikalavimų.
Tačiau mano supratimu, jūsų iškelta ypač aktuali mintis dėl autoriaus anonimiškumo - turėtų būti ir toliau plėtojama, analizuojama ir iėškoma bent kiek pagarbesnės pozicijos vertinamiems autorių darbams. Nes tai kas netikę labai užkrečiama. Arogancija abipusė.
Labai sudėtingą problemą, jūs iškėlėte dėl sasajų su autoriumi. Kai jos yra arba, kai jų nėra. Čia reikia visiems didelių pastangų norint bent mažumą tapti atidesniais, jautresniais ir galiausiai žmogiškesniais. Ne retai nekomentuoju arba nevertinu, nes tai ką matau man visiškai svetima. Tačiau ir čia nesu šventas.

Dėl jūsų fotografijos Rička eina prieš vėją - išsakiau savo požiūrį kaip aš mėginčiau keisti, kad būtų arčiau mano emocinio, mentalinio suvokimo. Tai jokiu būdu ne reiškia, kad autorius privalo į tai atsižvelgti. Betgi vėl amžina tiesa ... savo akyje net šapelio nematom.
Turime didelę problemą. Kaip pagarbiai ir profesionaliai atsiliepti apie kito autoriaus darbus ? Kaip juos vertinti ar kartais nevertinti, kai ...

Graziai ispletojot minti, jusu isimintinas komentaras. Patiko mintis kuriai galiu tik pritarti kad stabtelejimas, nuostaba, jautrumas yra salyga norint dalykus (kad ir kito autoriaus darbus) pazinti is esmes. Diskutuoti galima butu del jusu vadinamu minimaliu reikalavimu fotografijoms, bet tai perdem subjektyvus dalykai, kiekvieno skirtingi, ir neaisku ar jie reikalingi isvis. Man rodos, kad tuos savo kaip autoriaus ar kaip ziurovo susikurtus "reikalavimus" reiktu nuolat kvescionuoti, perziureti, kad jie nebutu mums kaip barjeras trukdantis tobuleti. O kaip pagarbiai atsiliepti apie kito autoriaus darbus? Gal atskaitos tasku galetu buti nuo seno zinomas principas, kad kritikuodamas pagalvok kaip pats priimtum panasia kritika. Bent pradziai. Daugiau tokiu jusu komentaru sioje kudroje kaip po sia Rickos nuotrauka.

...ir vejas eina pries Rycka :)