Varna su sūrio gabalu snape atsitūpė eglės viršūnėje ir susimąstė. Pro šalį bėgo lapė. Pamačiusi varną su sūriu, ji stabtelėjo ir ėmė girti varną: kokie gražūs tavo sparnai! Koks gražus snapas! Ir tavo balsas turbūt gražus! Varna klausosi komplimentų, bet perpranta lapės gudrybes ir j kalbas nesileidžia — bijo prarasti sūrį. Tad lapė keičia taktiką. „Tu tik pažvelk, - sušunka lapė. -Tavasis varnas antai su kregždute kažkur nuskrido!" „Kur?" - nejuokais sunerimusi leptelėjo varna ir... sūris iškrito iš jos snapo. Moralė čia tokia: jeigu jūsų vyras kur nors išskrido, neskambinkite varpais visam pasauliui, patylėkite. Tuomet jūsų sūris neiškris iš burnos. O sūris juk nepigus!
|