nespausiu ant grybo....bet negera ta fota.ir pavadinimas negeras. pamastyk pats....

1/ Motyvai? Mat, pats galvoju visai priešingai. Galiu pasakyti tik viena - kuo daugiau nemotyvuotų grybų, tuo labiau jaučiuosi pamalonintas - visai nuoširdžiai kalbu. Vadinasi, darbas kažką turi, ko dauguma nėra pajėgūs suvokti. Čia ne priekaištas, tai - faktas. O grybą spausk be sažinės graužaties jei širdis liepia...

neteisinga formuluote. ar nemanai , jog tavo vadinamas nepajegumas suvokti gali buti tiesiog kitoks suvokimas ??? pilnai tikiu ,jog tu matai sita darba visai priesingai nei , tarkim ,as . bet ar tikrai esi teisus??
o motyvai mano labai paprasti,bendrazmogiski. manau jog bet kieno kapas ,juo labiau su matomu uzrasu ant antkapio tikrai nera tinkama vieta bet kokio tipo fotosesijoms.ir prierasas skambantis " prikolnai" atsiduoda paprastos pagarbos stoka... kad ir pulkininkui edvardui ar jo artimiesiems ar palikuonims. ar pastebejai ,jog kapinese lankytojai net kalba pusbalsiu ? va tau ir mano motyvai...
o siaip parasiau , nes geri tavo darbai ......ir grybo nespausiu,nes sirdis neliepia,ne grybe dziaugsmas :-)

Dėkui už atsakymą. Taip, motyvas aiškus ir suprantamas, greičiau tradicinis ir visai pateisinamas etikos kontekste. Bandom aiškintis apie etiką. Gi, kada rodomas gyvas žmogus, suprask – su išdurtomis akimis ir plūstančiu krauju iš akiduobių, tokį „meną“ mes laikome etišku ir noriai beriam „uogas“ ant personažo „žaizdų“ ....tuo pamalonindami autorių. Kūdroj (ir ne tik) to gero apstu visomis formomis ir prasmėmis. O štai pulkininko vėlė voveraitės pavidalu straksinti visai be jokio kraujo, tankiu kailiu užsidengusi visas savo erogenines zonas – jau nebeetiška? Pabūkime truputėlį laisvesniais, atsipalaiduokim. Pvz, anglų tradicinis humoras persunktas kapinių tematika, iš ko visai smagu sveikai pasijuokti. Fotografija – simbolių žaidimai, o ten kur simboliai - visada sveikintinas reiškinys matyti daiktus ne tik vienoje dimensijoje, ten kur simboliai visada pravartu paieškoti gilesnės potekstės. Sutinku – vienam šėlojanti voveraitė aplink XIX amžiaus visų užmirštą susmegusį žemėn paminklą sukels makabriškas mintis, kitam tik šypseną, o trečias ims jau ir žegnotis...Esame skirtingi, skirtingai suvokiame, matome ir tai natūralu ir tuo pačiu – smagu. Niveliacija – progreso stabdis. Ačiū už komplimentą manųjų darbų adresu.

tikrai nesizegnojau :-) ir nesu visai bukas.netgi nuspejau tavo interpretacija ... :-)
tik siuo atveju negerumas tame , jog net ir numanydamas darbo ideja as, kaip ziurovas, jos nematau atlikime.....
ne visuomet del nepavykusio spektaklio kaltas yra ziurovas :-)
peace :-)

A.L.: ner cia ko mums pirshti kazhka ko ner, pykstelejai voveraite, ta pabego is kadro, liko subinaite, tai bandai cia stumti visokias pseudo filosofijas apie pulkininka Edvarda
P.S. tai mano nuomone, kiti gal mato kaaaazhkaaaa

Kodėl nėr? Viskas yr - ir kapinės yr, ir voveraitės detalių yr, ir mano asmeninis motyvas yr... savo nuomonės, arba motyvo niekam neperšu. Kaip matau daiktus, taip dėstau (rodau). Kapinės man patinka (ir su voveraitėmis ir be jų), mat šioje vietoje daug simbolizomo (tikiuosi "vampyrizmo" man nekabinsit?) Aš labai gerai jose jaučiuosi ir visai ne todėl, kad turiu „privilegiją“ – būti gyvam kada tiek daug aplinkui jau nebe... Tai „lygiava“, mat suguldyti visi į duobes lygiomis numirėlių teisėmis – kapinių „klientai“ nesivaržo tarpusavyje nei socialinėje, nei ekonominėje, nei politinėje scenoje – jie tiesiog ilsisi pavargę nuo tų visų idijotiškų gyvenimo varžybų. Varžybose lieka dalyvauti likę gyvieji „klientų“ artimieji - jie stato prašmatnius paminklus, arba užveisia „kolektyvinius sodus“ (voveraitės tai mėgsta) kaip įrodymą savo begalinės meilės palikusiajam pasaulį...Ar tikrai? O gal paminklo prašmatnumas atstoja ..meilę sau - jį pastačiusiam? Paminklo pompastika juk kalba apie llikusiųjų (tegul ir laikinai) finansinį – ekonominį svorį sąlygojantį pastarųjų socialinį statusą šiame sviete...Man kapinės kaip didžiulė teatro scena, kurioje karaliauja komedijinis žanras, mat kuo scenoje turtingesnė dekoracija (paminklas), tuo ji sukelia didesnį juoką lygiavos kolektyvui ir pvz man....O gal aš jau ir pats miręs? Panašu. „Mirusiojo“ pseudo filosofiniai pamąstymai gyviesiems visai nebeįdomūs ir aš pilnai tą suprantu....Aš nesistengiu kitų versti galvoti taip kaip tą darau pats – tiesiog turi tokią paiką viltį, kad kiti, aplamai pradės tą daryti....

patinka