Kokios skaisčios akys.

...žiūrėjau praeitin...bet pamažel sunki galva
nusviro ant krūtinės, ir išdrikę mintys
Pasikeitė šviesių sapnų srove:
Sapnavos, vaikštau dideliam sode,
Baltučiai žiedlapiai lyg mažos peteliškės į žolynus krinta,-
Jos sukasi ir šnabžda,ir stipriu kvepėjinu
Svaigina lyg vynu mane.
Ten sodo vidury, po didele purėta obelim,
matau, senolė sėdi.
Jos veidą ir akis nukloja lyg auksiniai siūlai
per šakas vusvirę spinduliai,
Jos baltus plaukus nežymiai kedena vėjas,
Ir margina rūbus užkritę obelų žiedai.
Aš prieinu arčiau. Jinai atsisuka ir pakelia akis:
"Tai tu,grįžai namolei?!
Prieik arčiau ir sėsk šalia...
V.Mačernis

Simpatiškai bobutei penketukas :))

gražus portretas

Šaunu