Aš, kaip ir tu, kaip ir visi kiti žmonės, esame planetos palydovai, kiti dangaus kūnai. Sukurti suartėti, tačiau laikui bėgant, ir vėl nutolti. Žinoma, ilgai išbūti suartėjus, mums trukdo skirtingi gravitacijos laukai, temperatūrų skirtumai, baimė pažinti, išduoti savąsias paslaptis. Atitolę, stebim vienas kitą nakties fone, galvodami, jog kitas nemato, tačiau žvaigždės viską išduoda.
Atitolę, retkarčiais nusiunčiame ekspedicijas į kitą planetą ir mėginame išsiaiškinti, kas joje dedasi.
Atitolę, dažnai jaučiamės vieniši, pumpuojam naftą, žalojam save, mėgindami pamiršti, bet planetos nieko nepamiršta - ant jų paviršiaus lieka pėdsakai.
|
