Supas Pasaulis ant pienės stiebo.
Bręsta Pasaulis, neskuba niekur.
Šypsos mėnuliui, lepinas saulėj,
Pyksta, kvatojas ir nerimauja.
Bręsta Pasaulyje pienės pūkas.
Džiaugiasi saulėje, verkia, kai rūkas.
Didelę reikšmę savo pajunta,
Niekint Pasaulį pūkas sukrunta.
Svarbus Pasauliui kiekvienas pūkas.
Dangus apsiniaukia, užeina rūkas.
Kupolą baltą vėjas paglosto,
Nupučia pūkus nuo pienės sosto.
Dingo Pasaulis nuo pienės stiebo.
Pūkas neranda ramybės niekur.
Rytą rasotą daigelis gimsta,
Verkia, kai vėjas, saulėj – nurimsta.
Supas Pasaulis ant pienės stiebo…
|