Stovėjai tu kaip visada prie kampo, prie to posūkio, kur troleibusai dažnai pameta ūsus, pro kurį praeinu
rytais. Su laikraščiu rankose apsimesdamas, kad manęs nematai. „Labas rytas“ sakai kažkam, bet ne man,
ištiesdamas savo glebią ranką, su kuria masturbavaisi ryte, kurios lipnumą šluostei į paklodę. Kas liko? –
kvapas liko. Pasiveju tą kažką, griebiu to kažko ranką ir uostau. Man patinka tavo spermos liekana,
apdžiūvęs kvapas, susimaišęs su svetimu. Jausmas toks, kad myliu. Taip myliu kiekvieną rytą. Sakau jam
„myliu“,- svetimas žvelgia į mane gelta sergančio žmogaus žvilgsniu. Matau kraujagysles, - tamsiai mėlyna
ir geltona – žiauriai tinka jums – sakau ir bandau dar kartą įkvėpti. Jis ištraukia ranką iš manosios – gal
nereikia. Gal ir nereikia. Svetimas nueina. Aš lieku stovėti ir laukiu. Tu sulankstai laikraštį ir neskubiai
artiniesi. Išsitraukiu mobilų ir fiksuoju tavo žingsnius. Garsas neišjungtas – cakt cakt cakt cakt.
Ritmingai cakt cakt cakt cakt cakt – tūkstantį kartų aukščiausia rezoliucija.Link manęs. Užsikiša kortelė.
Format ?
-Format.
|