Ne naujiena, jog kartais pakanka vieno vienintelio žvilgsnio ar žodžio, kuris “suėda” dieną su visa puikia pavasariška nuotaika. Juk gyvename laisvoje Lietuvoje, tai labai svarbu, jog VISI išgirstų ir mūsų kompete-te-te-tin-in-in-gąją nuomonę, nors net jei ji visiškai “pro šalį“. Tuomet atsiranda tas, kuris labai ne į temą kažką pasako, tada išdygsta antrasis, kuris jaučia pareigą visus “iškolioti”, o trečiasis, vaidindamas “Tautų Sąjungą”, prideda “Gyvenkime draugiškai, broliai ir sesės”. Tai ir “damuša”. Šiaip ar taip, juk mes patys esame tie kritikai-keikūnai. Arba užtarėjai-guodėjai. Čia kaip kam pasiseks.
“Numalšink savo troškulį, mieloji! Išgerk, atsipalaiduok ir pasiruošk galingam kritikos spjūviui“, - maždaug taip Jūs galite sakyti man. Arba aš galiu sakyti Jums. Tam, kad dėtum į šuns dienas visus vertus ir nevertus, nereikia baigti jokių spec.aukštųjų. Skalyti gali kiekvienas. Juk „putotis“ – tai ne namus statyti, ne prie derybų stalo sėstis, ne Tėvynę ginti. „Putotis“ daug lengviau. Netgi sakyčiau vienas malonumas! Ir iš viso „putoklio“ (kurio putos solidžiai įkainotos) profesija – svajonių profesija!
PAVYZDŽIUI. Režisierius kuria filmą. Daug rėkia, keikiasi, nervinasi, geria, vėl nervinasi, rūko, geria, dulkinasi, ieško sprednimų, randa, rūko, filmuoja, kerpa, kartoja, rėkia, geria, kartoja, montuoja, pristato ir LAUKIA. Laukia kritikų nuomonės. Žiūrovų atsiliepimų. Ilgai laukti nereikia. Storas, kresnas, „ale kompete-te-te-tin-in-in-gas” kritikas, tingiai pakils, pamąstys ir pasakys “Na, nieko, nieko.” Paskui dar truputėlį pagalvos ir spaudoje pridurs: “Būtų net labai nieko, jei ne…”. Po ilgos minusų dėlionės, tolimiausiame minties posūkyje jau aiškės kritiko auksinė idėja pakeisti visą filmo siužetą. Ir dar aktorius. Na ir dar režisierių. Bet iš esmės – “sueis”.
Kritikų (net ir piktųjų) nuomonei nusilenkiama, nes nuo jos iš esmės priklauso viskas. Tačiau lieka vilties, kad stebėtojo, vardu Kritikas, bei žiūrovo, vardu Petras (nieko asmeniško, Petrai), nuomonės TIK ŠIĖK TIEK nesutaps ir filmas visai išpopuliarės.
O ką gi sako žiūrovas Petras? “Scenarijus – šudas. Aktorė be papų – šūdas. Spec. efektai – šūdas. Niekas nežiūrėkite to šūdo – šūdas totalus!” Vienas, du ir nužudė režisierių, jo viltis ir darbą, o jei dar nenužudė, tai turės praeiti daug gražaus laiko, kai „nužudytasis“ vėl drįs tarti: „Galvoju statyti filmą...“
Oplia – ir viskas. Žmonės išsisakė, o tu žinokis. Aišku, visada atsiras tokių, kurie tave palaikys, kurie patapšnos per petį. Tačiau, kai pasveri, kurių iš tikrųjų yra daugiau, kurie teisesni, tai kurių žodžius labiau imsi į širdį?
Smagu perskaityti PROFESIONALŲ (arba bent jau nusimanančių apie ką iš tiesų eina kalba) kritikos žodį su spalva ir muzika. Vienas kitas juokelis, tegul ir kandesnis – „good“. Tačiau esama ir tokių kritikos „profesionalų“, kurių širdis pilka, kaip lapkrtičio dangus. Tokia pat purvina ir jų nuomonė. Apie viską.
Net ir minusinio intelekto (kuris visai nesužalojo protokolinių veidelių) berniukai ir mergaitės, geba čaižiai pliekti liežuviu ir turi tvirtą, nepaslankią nuomonę apie vieną ar kitą šou pasaulio „gaidį“, apie „lochus“ iš politikos tribūnų, apie Tave ir mane.
Perdegusios psichikos, beretinių sektos pasekėjos taip pat turi savo svarią nuomonę apie visa tai, ką rodo ir ko nerodo televizija. Jos geriausiai žino, kaip katram elgtis, ką rengtis, kur ir su kuo poilsiauti, už ką balsuoti, ką smerkti, ko ir dėl ko nekęsti.
Retai argumentuotą, bet visada piktą žodį gana neblogai (sąlyginai) yra įvaldę ir internetiniai maniakai, pasišovę perdien sugadinti nuotaiką bent šimtui žmonių t.y. palikti ne mažiau dešimties šlykščių komentarų nesvarbu po kokiu staripsniu. Jogaila Morkūnas pasakytų, kad tokie komentatoriai – kompleksuoti, spuoguoti, turintys nevisavertiškumo kompleksą „individai“, drąsūs tik prie savo kompiuterių. Visai gali būti, kad šios žmogystos niekada netaps aktoriais, rašytojais, dailininkais, tačiau jie visada manys, kad yra verti tokiais būti. Sėkmės jiems.
O iš tiesų, juk labai svarbu, „ką žmonės pasakys“. Bet ir vėl: ar kiekvienas kito pasakytas žodis taip turi smigti į širdį? Kas penktas planetos vyras pasakytų, jog Džiulijos Roberts burna – per didelė, nosis – per ilga. Tačiau kas trečias pripažintų, kad tokiai moteriai „atsiduotų nedraugavęs“.
O kaimo davatkų skausmas seniai perprastas: jų kūno grožis jau seniausiai subjuro, o svetimą stebėti nepadoriai pavydu. Todėl verčiau tą svetimą sumenkinti, sumaišyti su žemėm, kad save išaukštinti. Užminkime ant saldžios sužadintos aistros mėšlinu Moralės batu! Na, tai kaip, liežuvautojos?
Kritiška visuomenės nuomonė gali įvaryti komplekstą. Didelį ir ilgam. Bet! Ar tamsaus kaimo, palargonijų laistytojų būrelio narės yra tokios KOMPETETINGOS traumuoti jauną, pasauliui atvirą būtybę? Kaip tik dėl tariamos „kompetencijos“ ir nereikia bijoti ponios Visuomenės nuomonės. Antraip visos apšauktos prostitumėmis turėtų įsigyti raudonus žibintus, o visi vadinami gėjais turėtų tokiais tapti. Sukritikuoti restoranai turėtų atleisti iš „francūzijų“ priviliotus virėjus. Seimo nariai turėtų perrašyti visą savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Visi TV projektai turėtų „užsiraukti“ jau po poros pirmųjų laidų. O visiems visuomenės atstumtiesiems tektų tik nusužudyti.
Šia „linksma“ gaida ir pabaigsiu. O Jūs pasigaląskit liežuvius ir išdėkit mane į šuns dienas. O aš pati eisiu pasiieškoti smagios literatūros PAKANTUMO ugdymui („Kaip suerzinti žmogų per 5min”). Taigi, gyvenkime “draugiškai“, postsovietinės Marijos žemės vaikai ;)
P.S. už įkvėpimą dėkoju kompete-te-te-tin-in-in-giesiems komentatoriams. Jūs nuostabūs. Dėkoju!
