Vilkų čia kaukia šimtas,

Ir kraujo upės teka.

Žaizda, kaip vidurinis pirštas,

Ir vėl man atiteko...

Jau įpratau,

Ir niekas nebestebina.

O, purvinas mėnuli!
Ir vėl, ant kruvinų plytelių,
Parpuoliau prieš tave ant kelių...
Paėmęs dangų į akis,
Išraunu surambėjusias šaknis...
Ir spjaunu tau į veidą!
Neliko nieko švento,
Ko negaliu išvengti...
Aš tau nepavaldus.