Gimiau upe bekrintančia į vandenyną,
Užaugau pasiklydusia visatoj kometa.
Tapau aš liūdesiu,kuris tave kankina,
Paslaptimi lyg šiol neįminta.
Kaip laikrodžio plieninis ciferblatas,
Ar smėlio sauja laiko delnuose.
Aš nenutrūkstantis gyvybės ratas,
Šiurpus košmaras savo sapnuose.
Aš tūkstančiuose mirštančių žmonių,
Aš akyse minios paklaikusios iš pykčio.
Aš ta,
Kur kryžiun įkala naujų vinių
Aš paskutinis kirtis..
Paskutinės rykštės..
Žodžių autorius
Dija Pinavija
Img
