kažkas ją vagia,
nes toji niekada nelieka
Ir niekada nestovi.
Formas,
atėjus laikui, tai yra vakarui (čia), keičia
mačiau tave lyg grybą, su vokiečiu aky
priminei sprogimą.
o esi neaiški, vadina tave moteriškai,
bet Nežinia.
Tada lygu.
ji tarsi tempiama jėgos, kurioj
gyvenu.
tai Žemiška.
Tu besibaigianti. o šalia --
visad rami ir berimstanti šviesoj --
Sala.
Tai buvo Saulė.
