na.
Autorius: kva | 2008 01 29 14:58   |   Žiūrėta: 8208

 

Asmeninio gyvenimo labirintus labai gražiai iliustruotų piešinys, kurio dalį spėjau pamatyti viename filmo „Ploy“ epizode. Ten visas žmogaus siluetas gražiai įvyniotas į nekampuotus labirinto keliukus, toks truputį įaugęs, o gal per ilgai užsibuvęs savo apsisprendimo būsenoje.

Panašiai kaip su norais, kurie dažnai būna dviejų rūšių: trumpalaikiai ir tie, kurių norėjimo stiprumą specialiai tikrini gal net porą metų. Arba ne, sugalvojau kitą klasifikaciją. Tie, kurių neįgyvendini, nes neturi galimybių, ir tie, kuriuos dėl galimybių galėtum įgyvendinti, bet dar tikrini, ar tai iš tiesų yra noras. Taip, aš turiu omeny auskarą po lūpa. Tokį gražų, dailų, mažulytį kaip kūdikėlį. Norėčiau, kad manyje kas nors įaugtų. Kad pumpuruotųsi, sprogdintų žiedus, kad apliptų (popieriaus) lapais, kad per garsiakalbius rėktų skirtingus šaukinius, kad matytų iš visų pusių arba tiesiog sulipdytų mane iš naujo. Kaip tuomet, kai perstatai baldus, perstatai žmones, perstatai miestus, šalis ir pasaulius. 

Man labai patinka, kad Huserlis sugalvojo fenomenologiją. Ir patinka, kad neįmanoma įlįsti į kitą žmogų ir viską pamatyti jo akimis. Dar labiau patiktų, jei paaiškėtų, kad kiekvienas save susigalvojo, o po to sugalvojo, kad ir kiti jį sugalvotų. Ir niekas daugiau nevyktų, tik masinis galvojimas ir tų galvūzų perdavimas vieni kitiems. 

Kitą vertus, kartais man patinka iš viso negalvoti. Dabar va parašysiu nieko negalvodama:

rašau rašau rašau raudoni makaronai raitosi po raidėm kai kartojuos makaronai nemėgsta besikartojančių jie kaip sliekai pertraukti į skirtingas puses nušliaužia palieka seilėtus kelius kojų kelius kurie reikalingi tik tam kad juos nusibrozdintum kad bėgiotum žaistum juodvarnius mokyklos aikštelėje dvyliką pagaliukų prie transformatorinės į kurią negalima įeiti kai augi viskas sumažėja žiūri iš viršaus ir privalai nebijoti aukščio.

Visai paprasta. Kaip koks Donskis pavadinčiau tai „Savęs identifikacija rašymo proceso metu“. Labai atsiprašau visų, kurie skaito, kad dėl mano begalinio savanaudiškumo ir be išankstinio perspėjimo buvote įtraukti į kažkokio darinio formavimosi etapą.

 


2008-01-29  kva: Mindaugai, pasakyk, kas čia dabar nutiko ir kodėl toks baltas fonas?
2008-01-29  SW: Man atrodo, kad padarei copy-paste iš dokumento/puslapio/kažko kuriame buvo jau baltas fonas...
2008-01-29  kva: aha, padariau iš dokumento. velnias :)
2008-01-29  Inferno: Kva atrado fenomenologija. :(((((
2008-01-29  MP: patinka desine jei ten desine, bet greiciausia kaire, nebent ten veidrodis, tada desine yra desine, nebent ten vedrodis veidrodyje, tada desine yra kaire. kartais galima i kita zmogu su salyga kad jis yra dz. malkovicius.
2008-01-29  abracadabra: nu bet ir mintys pas tae pastoviai :)
2008-01-29  abracadabra: Nesigirdamas galiu pasakyti, kad kai Volodia trenkė man per ausį ir spjovė man į kaktą, aš jam taip vožtelėjau, jog jis šito neužmirš. Tada aš jį mušiau primusu, o lygintuvu mušiau vakare. Taigi numirė jis visiškai ne iš karto. Tai ne įrodymas, kad koją aš jam nupjoviau dar dieną. Tuo metu jis buvo dar gyvas. O Andriušą aš užmušiau paprasčiausiai iš inercijos, ir dėl to negaliu savęs kaltinti. Kodėl Andriuša su Jelizaveta Antonovna pasipainiojo man po ranka? Jiems visai nereikėjo iššokti iš už durų. Mane kaltina kraugeryste, sako, aš gėriau kraują, bet tai netiesa: aš lyžčiojau kraujo klanus ir dėmes - tai natūralus žmogaus poreikis naikinti savo, nors ir menko, nusikaltimo pėdsakus. Be to, aš neprievartavau Jelizavetos Antonovnos. Pirmiausia, ji buvo ne mergaitė, o antra, aš santykiavau su lavonu, ir jai skųstis nėra dėl ko. Kas iš to, kad ji turėjo gimdyti? Aš ištraukiau kūdikį. o tai, kad jis apskritai negalėjo gyventi šiame pasaulyje, jau ne mano kaltė. Bet aš nuplėšiau jam galvą dėl to, kad jo kaklas buvo plonas. Jis nebuvo sutvertas šiam gyvenimui. Tai tiesa, kad aš batu ant grindų išgleizojau jų šunį. Bet tai jai cinizmas kaltininti mane šuns nužudymu, kai čia, šalia, galima sakyti, sunaikintos trys žmonių gyvybės. Kūdikio aš neskaičiuoju. Na gerai: čia (galiu sutikti) galima įžvelgti tam tikrą mano žiaurumą. Bet vadinti nusikaltimu tai, kad aš atsitūpiau ir tuštinausi ant savo aukų, - tai jau, atleiskite, absurdas. Tuštintis - natūralus poreikis, vadinasi, joks nusikaltimas. Taigi aš suprantu savo gynėjo būgštavimus, bet visdėlto tikiuosi visiško išteisinimo. Daniilas H.
2008-01-29  kva: Inferno, gal galėtumėte mane iš anksto perspėti, ko man nederėtų atrasti be fenomenologijos ir magiškojo realizmo. MP, man jis truputį panašus į Gytį Paškevičių :)) abracadabra, aš jau spėjau pamėgti šitą veikėją ir skaitau jo istorijas, gal ne prieš miegą, kaip Linas Kranauskas savo vaikui, bet. :)
2008-01-29  kva: Ir jis daniilas Ch.
2008-01-29  Inferno: Kva, kiekvienam savos ligos. :) Nebijok, Lietuvoj fenomenologijos tiek daug, kad kada nors perteklius butinai pavirs badmeciu. Tikiu. :)
2008-01-29  abracadabra: kva, man jis H :P Aš taip tariu :)
2008-01-29  kva: aukei :)
2008-01-30  Ramūnas Blavaščiūnas: O man gaila, kad negalima įlysti į kitą žmogų.... įlysti taip greitai, kad dar suspėtum pamatyti save jo akimis. Suprasti kaip kvailai atrodai, išgirsti ką jis galvoja .... įlysti į moterį ir pamatyti save, pajusti ko ji nori, ko nepasakė, įlysti į stiuardesę, kuriai pareiškei, kad jos lėktuve biznio klasė tinka tik bekojams invalidams ir spėti pajusti kas slypi po jos mandagia šypsena, kaip veikia skaitliukas policininko smegenyse sustabdžius už greičio viršijimą, įlysti į savo vaikus, kad suprastum ko jiems neduodi, įlysti į kunigą sakantį pamokslą ir pažvelgti jo akimis į save, besislepiantį su fotoaparatu už bažnyčios kolonos... , o gal net pasilikti jame ilgėliau, užvaldyti jį, nutraukti jo pasakos skaitymą ir sušukti, kad nuodėmė yra klūpėti nusižeminus, kad reikia eiti namo, pas mylimus žmones, nupirkti mylimai moteriai gėlių, nueiti su vaikais į cirką ir paskui greitai įsirangyti į ekvilibristo einančio lynu kailį ir pajusti aukščio baimę, pažiūrėti į juodą tamsą apačioje ir susigūžti jo saulės rezginyje.... Gaila, kad negalima įsirangyti į mokytoją, kurio griežtas žvilgsnis ir žodžiai byra ant tavęs ir išgirsti ką jis galvoja ... gal jis vaikystėje buvo toks pats ir klausė tuos pačius žodžius .... o jei įlindus į gatvėje šalančios prostitutės kailį ir sužinoti ar ji mintimis kviečia tave ar tik tingiai, menkai įkainojusi seka pavymui, nes daugiau nėra į ką žiūrėti ... įlysti į šunį ir vizgenti uodegą maldaujant dešros gabalėlio iš „savęs”....
2008-01-30  kva: Dabar tuoj prisiminsiu, kodėl taip pasakiau. Manau, kad turėjau omeny tai, jog smagu galvoti, kad kiekvienas mato pasaulį kitaip, ne požiūriu, bet matymu, tokiu techniniu dalyku kaip rega. Man norisi tikėti, kad ne visų akys yra vienodos, o tai, ką tu papasakojai, Ramūnai, visai įmanoma įgyvendinti. Pavyzdžiui, tapti kunigu. Kitą vertus, tavo kunigo užvaldymo planas panašus į tą iš srities "Išgelbėti pasaulį". O juk viskas labiau vyksta dėl savęs, dėl proceso įdomumo. Smagu stebėti reakcijas, išlaukti "iki pasakymo" vien dėl to, kad negali įlysti į kitą žmogų. Prarastume daug įdomumo. Daug - tris ilgas cukranendres ;)
2008-01-30  kva: Atsiprašau, įlįsti - į nosinė :)
2008-01-30  Inga Jankauskaitė: na jum reikes koopertuotis rasant knyga... as labiau linkusi ilisti i kito kaili, nei neilisti....
2008-01-30  Foto Grafija: kas tau rankas aprase? jei pati, tai ziauriai klydai... na ne fotke, cia viskas gerai, bet realiai.. desine turi buti ten kur kaire ir atvirksciai....
2008-01-30  kva: Inga, tikiu, kad dar daugiau norinčių įlįsti atsirastų. Man visai patinka žodis kooperatyvas, retai dabar naudojamas. Dar pagalvojau, kad nenorėčiau įlįsti todėl, kad prieš išlendant iš savo kailio ir įlendant į kitų, būtų kažkur niekur ir aš to niekur bijau :)
2008-01-30  kva: Foto Grafija, dabar pati paskaityk, ką parašei, ir pažiūrėk į nuotrauką. Kai žiūrėsi, tau dešinė visad bus dešinėj ;)
2008-01-30  Ramūnas Blavaščiūnas: Oi ne.... gal greiciau noreciau sukelti kokia sumaisti (cia apie kuniga) nei isgelbeti pasauli, pvz ilysti i ledu pardavejos kaili ir isdalinti visus ledus praeiviams, paskui isokti i turtingo veikejo vidu ir nupirkus geliu padovanoti juos ledu pardavejai .... idomiausia butu stebeti tuos zmones po to kai as tingiai issrangyciau is ju ir grizciau i save .... ir tapciau paprastu pilku zvirbiu tupinciu ant sakos, stebinciu pasauli slenkanti pro sali ... ir balandzius, juk taip smagu nugvelbti is ju idesni trupini ..... ir as........
2008-01-30  Nendre: Kva ir Ramunai, gal jūs susikooperuokit ir parašykit scenarijų filmui pagal tai apie ką čia prirašėt, gautūsi labai įdomus :)
2008-01-30  kva: :)) bet tada reikės aktorių ir operatorių :)))
2008-01-30  Nendre: Inga už aktorius pabus, na dar Darius prisijungs manau :) O operatorių tai čia visa šutvė :-D
2008-01-31  Ramūnas Blavaščiūnas: Oi, as noreciau buti aktorius ir vaidinti ledu pardaveja, tokia nevalyva, stora, be priekiniu dantu, bet su popierine roze susivelusiuose ir riebaluotuose plaukuose .... be gero jautrios sielos moteri.... kai niekas negirdetu, namuose, as dainuociau opereciu partijas, rukyciau pigias cigaretes ir kepciau pyragus .... kepciau deciau juos ant stalo ir laukciau, nors puikiai zinociau, kad niekas neateis ...
2008-01-31  Nendre: Ramūnai, vienas kitam nemaišo ;) Mano vaizduotėje ledų pardavėja iš dalies kitokia. Storumas gerumas toks pats, bet jinai tvarkinga, minkšta, kvepianti pyragais ir ledais, šukuosena tokia su dideliu suveltu "čiubu" (mes taip vadindavom, nežinau kaip dabar jaunimas vadina) ir būtinai kriauklė gale susukta. Švarus baltas žiurstas. Dabar pabandžiau prisiminti tarybinių laikų mūsų ledų pardavėją, toli gražu nuo mano dabar nupasakotos :-D, labiau jau į Ramūno panaši :-D
2008-01-31  kva: aš visai nieko prieš būčiau sukurti kokį trumpametražį nedidelio biudžeto :)) kalbant apie ledų pardavėjus, tai pas mane Biržuose prie turgaus vasarom sėdėdavo tokios 16 metų mergaičiukės ir jos niekuo nesiskyrė nuo tų, kurios pardavinėjo kojines - geltonom sruogelėm dažyti plaukai, kiek riebaluoti ir surišti į arklio uodegą, violetiniai akių šešėliai, na, arba ryškiai mėlyni, daug tušo, lūpų blizgesys, maikute su petnešėlėm ir džinsai, puošti visokiais siuvinėtais drugeliais. Ramūno įvaizdis - puikus, o, Nendre, tavo man labiau primena mokyklos valgyklos viršininkę :)))
2008-02-01  Ramūnas Blavaščiūnas: Nendre, (o mes čia jau po panelės kva dienoraščiu diskusiją atidarėm), man tipiniai/asociatyvūs dažnai atrodo nuobodūs ir neįdomųs. Visi mes turime savo ar visuomenės opinijos įpirštus stereotipus, tačiau bėda ta, kad pro juos mes dažniausiai praeiname kaip pro savaime suprantamus dalykus ir net nepastebime, automatiškai ignoruojame juos. Tarkim, batų pardavėja ... man kur kas būtų smagiau matyti 14metę mergaičiukę, su balionėliu strakaliojančia po parduotuvę ir linksmai patariančią pirkėjams.... stambiai moteriškei "ponia, imkite šiuos raudonus, aukštakulnius ir jis tikrai nupirks jums gėlių....". stiuordesė ... mes pratę jas įsivaizduoti jaunas, aukštas,lieknas, nepadoriai atvirai akimis dulkinantčias visus keleivius su lengvu mazochistiniu polinkiu (nors dauguma jų toli gražu nėra tokios) tačiau, sena simpatiška močiutė, sulinkusi ir sunkiai stumianti gėrimus siauro lėktuvo koridoriumi, man būtų kur kas žavesnė. Jaunuoli (kreipiasi į 60metį vyriškį), kavos su pienu ir pyragaitį? ir padavusi kavos ir du pyragaičius, šelmiškai mirkteltų jam akį...
2008-02-01  Ramūnas Blavaščiūnas: sorry už klaidas, nepratęs rašyti lietuviškai :)
2008-02-01  Nendre: Aha stereotipai mus valdo :) Bet vienas dalykas, purvini riebaluoti plaukai man visiškai neasocijuojasi su gera širdimi ir ypač su pyragų kepimu :-D Ir dažniausiai tokios ne laukia kol pas jas ateis, o eina per visus kaimynus ir pletkina. Bet čia jau mano galvoje sukurti stereotipai ;-D O siaip mano galvoje yra taip, ko man trūksta realybėje aš sukuriu savo galvoje. Kva, nepamiršk savo noro dėl filmuko, įtariu galima būtų vasarą patiems padaryti tokį projektėlį. Manau daugelis kudriečių su užsidegimu pasigautų šitą mintį.
2008-02-01  kva: o, puiku puiku! Jūs man patinkat ;)))
2008-02-01  Žaneta: kva, o kur kriaukliukas?:)
2008-02-01  JP: o žiurkė tikra? kažkokia įtartinai didelė gerai rašai, Kva, didelė ekspresija jaučiasi
2008-02-01  kva: Zaneta, kas? Neprisimenu. J.P. tikru tikriausia ziurke :)
2008-02-01  kva: prisiminiau. jis jau čia prieš kelias savaites išsirangė ir nukrito, nebesulipdžiau. pagalvojau, kad reikėjo kelis nusipirkti. na, nes juos visus reikia nešioti tol, kol patys nenukrenta. ir miegot, ir praustis su jais.
2008-02-02  Ramūnas Blavaščiūnas: Žinau būna tokie makaronai - kriaukliukai - gali nusipirkti visą pakelį. Jei išvirs -, taip gali išsirangyti ir apsigyventi kur nors ant kėdės, o vėliau ir jaukiai ant kieno nors kelniu užpakalio.... :)
2008-02-02  Ramūnas Blavaščiūnas: kelnių