matau šokį, kikenimą, žalumą pėdkelnių mamos, kai ji krauna skalbinius į spintą.įbrežimus ant stalo, raudonus gesintuvus ir stiklines vitrinas.iš kibirų lyja mum ant blakstienų ir po metų jos virsta šerkšnu.pro stoglangius lyja šviesa sidabrinė, o mergaitės švenčia dieną, kai joms užauga kasos.
vis dar jaučiu vilnonio kilimo kvapą ir tai, kaip jis kanda.primena namus ir kojas , kai jas skauda po begalinių šokių pagal kvailiausią pasaulyje muziką.
