Paroda "Peizažo mimikrija ir kamufliažas"

Gruodžio 29 d. 17 val. "Arkos" galerijoje atidaroma paroda "Peizažo mimikrija ir kamufliažas". Joje skirtingų kartų lietuvių menininkai apmąsto peizažo išraiškos galimybes, šiuolaikinių medijų įtakas tradiciniam dailės žanrui.
Paroda veiks iki sausio 22 d.

Judančių vaizdų pasaulio peizažas

    Peizažas – tradicinis vaizduojamosios dailės žanras. Nepaisant šiuolaikinės dailės įvairovės, tarpdiscipliniškumo, lietuvių dailėje jis vis dar nepaprastai populiarus.  Pravartu prisiminti, kad skirtingais dailės istorijos etapais peizažas kartais tapdavo siekiniu tobulai pakartoti realybę, kartais – subjektyvių kūrėjo jausmų, emocijų iškrova ar  simboline vaizdų sankaupa, nacionalinių jausmų išraiška.

   Parodoje „Peizažo mimikrija ir kamufliažas“ susibūrę skirtingų kartų lietuvių menininkai imasi tyrinėti šiuolaikines peizažo variacijas, žanro sampratą ir jos kaitą. Logiška, kad mūsų dienomis, judančių vaizdų apsuptyje, iš esmės pakitusiame pasaulyje norima pažvelgti į tradiciją ir nubrėžti naujas peizažo trajektorijas, kurias jau daugelį dešimtmečių įtakoja ir keičia šiuolaikinio meno eksperimentai, medijos, technologijos.

     Peizažo tema parodoje atskleidžiama keletu skerspjūvių. Tai mimikrija, peizažą redukuojant ar pritaikant kitos temos, idėjos išraiškai. Kaip žinia, gamtos pasaulyje mimikrijos sąvoka apibūdinamas individo supanašėjimas su aplinkos daiktais, kitais gyvūnais arba augalais, padedantis jam apsisaugoti nuo priešų. Šiuo atveju peizažas tampa ne dominante, o pretekstu, užuomina, kito, galbūt radikaliai priešingo pobūdžio vaizdinio dalimi. Taip pat – kamufliažas, sugestijuojantis peizažo masavimą, slėpimą (-ąsi), kai tradicinis žanras išlaiko savo įprastą sampratą, tačiau keičia pavidalus, tuo taip pat praplėsdamas savo ribas, veikimo sferą.  Mimikrija ir kamufliažas -  plastiniai, formalieji kūrinio bruožai, kartu - konceptualus peizažo idėjos apmąstymas.

    Žinoma, net ir žvelgdami į peizažą, tarsi į gana įprastą akiai gamtos ar architektūros fragmentą, šiandien jį neišvengiamai regime kaip judančių vaizdų pasaulio žmonės, apsupti moderniausių technologijų, ryšio priemonių. Ar peizažas šiandien tėra statiškas ir todėl mums tolimas, svetimas vaizdas? Kaip keičiasi peizažo traktuotė, kokiomis idėjomis jį „įkrauna“ šiuolaikiniai menininkai? Tai tik keletas klausimų, kurie kvestionuojami parodos „Peizažo mimikrija ir kamufliažas“ koncepcijoje. Tikimės, kad ji sukels ir daugiau apmąstymų, leis daryti išvadas apie mūsų dienomis kuriamo peizažo savastį ir skirtingų menininkų darbuose pateikiamas peizažo sampratas.