Tikslus taktas nenuilstančios širdies,
Kaip būgnas kviečiantis dvasias,
Skambės,skambės......skambės..
Tik niekad neišgirsiu aš tavęs..
Aš kurčias...ne,aš juk girdžiu medžius,
Girdžiu aplink pasaulį,girdžiu net saulę..
Bet negirdžiu tavęs,tiesiog dar negirdžiu..
Kad ir suvokdamas tikrovę šaižią lyg lietus,
Vis tiek nesugebu išgirst tavęs..
Atleisk,aš nesuvokdamas kalbu žodžius
Kurių tu irgi negirdi...atsiprašau-tęsk tęsk...
Aš pasistengsiu išklausyt...nors negirdžiu...
Aš kurčias.Taip-aš kurčias...ir nebylys..
Nesugebu tau pasakyti to ko trokštu..
Galva-lyg tuščias avilys...
Kadaise pilnas gyvybės,o dabar tik vaško pluoštas.
Aš žiūriu i juodas akis..jos kaip bedugnė-gilios,švarios..
Jose viltis...jose matau save..
Tik sumirksėk ir aš tai vėl prarasiu,nebus nei širdgėlos nei valios..
Paliks tik tuštuma....tyla.
...Aš negirdžiu tavęs...
