Aštrus daiktų plėšrumas jau prislopo,
Palikęs vien blyškius įbrėžimus...
Rytoj pakirdę – melskimės už mus,
Kraujuojančius virš paskutinio lopo,
Be gailesčio – ar išgyvens, ar dvės –
Nuo sielų plėšiamo... Dangus pasviro!
Nebus tenai nei moteries, nei vyro,
Tik trokštantys kits kitame – erdvės...