„Kiekvienas įžengia tarsi kokia primadona, įsitikinęs, kad jo spektaklis – priežastis, dėl kurios pasaulyje yra susirinkę žmonių.“
Dar prieš gimstant, kiekvienas iš mūsų esam laimėję pirmąją savo kovą vardan gyvenimo. Seniai tai būta, bet niekada nepamirškime, kad vardan jo mes finišavom plaukime, maratone ar trumpos distancijos sprinte, kaip rimtai bepavadinsi, vis vien juokingai nuskambės, bet kuriuo atveju, didžiosiose savo lenktynėse, o kokios grūsties būta, tarp tūkstančių jose dalyvavusių - pirmi, čempionais. Ir kai gimėm ir atsidūrėm šiame pasaulyje tartum atviram kosmose savo beribiais toliais mes kaip kokie Tarzanai laukiniu balsu suklikom visam pasauliui, pranešdami apie savo pergalę. Kaip laimėtojus mus nešiojo ant rankų, sūpavo. Kiekvienas turėjom net savo sostą ant kurio ypatingom progom mus sodindavo kaip tada dar neįsivaizdavom jį tik puoduku esant. Mus maudė glamonėdami, o išmaudžius kiekvieną mūsų kūno išlinkimą ištepdavo kvapiaisiais aliejais. Žaislų ir tarnaičių turėjom tiek, kiek persų karaliai. Dar tik liliputams esant mums bučiuodavo padus tėvai Guliveriai ir šypsodavosi mums vos pamatę kaip išvydus vieniems iš septynių pasaulio stebuklų. Mes pilna burna gėrėm šiltą pieną iš tokio didumo papų kaip iš Alpių kalnų. Mūsų pagaliau ištartų žodžių laukė kaip iš pasaulio valdovų Cezario ar Kleopatros. O prieš užmiegant mums sekdavo vieną iš tūkstančio ir vienos pasakų. Pirmuosius savo zigzagus mes žengdavom ant tik mums, kitaip tada ir negalėjom pagalvoti, ištiestų minkštų kilimų. Mus iškart vadindavo mažaisiais princais ir princesėm. To dar nežinodami, jais ir jom mes tada išties ir buvom!
Su gimtadieniu, Sūnau
"Tėti, kai aš už žaugsiu.. aaš, aš ill il gaiy dirpsiu, paskui nus sipirksiu stoOrrą pini ginę, o tada va šitą džipą, pažiūrėk kOkį.." Du su pusę metukų kai tau buvo.. :) "Seka gera" aš tada pagalvojau.. besišypsodamas :)
