Akumuliatorius senka- sumažėjo elektrinio variklio trauka ir pilotas, savo modelį sklandžiai laviruodamas pro tarpus tarp bokštų, medžius ir namų kaminus, artina link savęs. Dar kelios sekundės ir modelis rankose. Pilotas šypsosi- turėtų būti neblogų kadrų. Savo padėjėjui duoda komandą krauti akumuliatorių, o pats, nuo šalčio drebančia ranka, spaudo fotoaparato mygtukus. Puikūs vaizdai! Nuo stogo ar tuo labiau iš lėktuvo tokių neužfiksuosi…
Kiekvienas modeliuotojas, į padangę paleidęs savąjį lėktuvą, kartu nuskraidina ir dalelę savęs. Pirštai preciziškai judina svirteles ir lėktuvas, paklusdamas tik savo šeimininkui juda erdvėje, susiformuoja neišardomas ryšys pilotas- modelis, nukreiptas iš piloto į lėktuvą. Bet kiekvienas modeliuotojas širdyje turi dalelę romantinių polėkių, taigi, kartais ateina metas, kai susimąstai- kažin, ką mato mano lėktuvas, kai jis skrenda virš manęs, virš upės? Kažin, kaip atrodo mano namai praskrendančiam paukščiui?
Anksčiau tokios, tikriausiai kiekvieną modeliuotoją aplankančios, mintys ir likdavo svajonėmis, nebūdavo technikos, nebūdavo valdymo radijo ryšiu. Galų gale, net fotoaparatai juk buvo kitokie. Vienintelis būdas pamatyti žemės kilimą buvo pakilti lėktuvu pačiam, tam turint krūvą pinigų, daug laisvo laiko, pakilti ir pamatyti laukus, miškus per organinio stiklo lakštą, pamatyti iš didelio aukščio, judant dideliu greičiu.
Bet kaip pamatyti ežerą, miestą, savo pirtį ant upės kranto iš paukščio skryžio pačiam stovint tvirtai ant pievos?
Su elektronikos pažanga ėmė rastis būdai modelį valdyti nematoma radijo bangų gija, atstumai tarp piloto ir jo lėktuvo ėmė didėti, kažkas sugalvojo prie lėktuvo priklijuoti kad ir filmuojantį telefoną. Tokiu būdu nuo kalno buvo nustumtas pirmas sniego kamuoliukas, kuris šiandien virto ištisu judėjimu, kuriasi netgi klubai, visuomeniniai projektai: lėktuvai apkarstyti sudėtinga ir brangia aparatūra, sugebantys įamžinti unikalius vaizdus. Nuo filmuojančio telefono iki profesionalios kameros!
www.fotoskrydis.lt
Mantas.
