Aš tikrai prieš rasizmą, bet šitos istorijos praleisti negalima. Žodžiu, veža mus Gruzijoje samdytas taksistas už 60 larių iš Kazbegio į Tbilisį, o pakeliui visko daug šneka. Staiga pokalbis paliečia į Gruziją atvykstančių užsieniečių temą ir mūsų draugas Važa netikėtai pareiškia, kad žino anekdotą apie juodaodžius:
Vienoje Ukrainos šeimoje gimė negriukas. Kiek paaugo, žaidžia kieme su vaikais, kol močiutė išeina į lauką ir kviečia jį eiti valgyti barščių. Berniukas atsako, kad neis, nes nemėgsta. Tada močiutė pasako, kad padarys blynų, bet vaikas vėl atsako tą patį. Galiausiai įpykusi bobulė jam pareiškia: "A babanov - NIEMA!"
Taip, anekdotas iš tiesų tragiškas, bet reikėjo matyti, kaip Važa jį pasakojo - iš tų emocijų vos nuo kelio nenuriedėjom, finalinė frazė buvo ištarta taip, kad vos nenukėlė "Nivos" stogo, o ją palydėjo griausmingas Važos juokas ir plekšnojimas greta sėdinčiam man per petį. Maždaug: "dabar tu privalai juoktis".
Juokėmės, ką darysi. Su Važa apskritai buvo sunku elgtis kitaip, negu jis nori. Per tas tris kelionės valandas prisiklausėm tiek, kad išeitų atskiras pasakojimas. O frazę "A bananov - NIEMA!" pasiskolinom ir dabar naudojam, kai tenka atsidurti kokioj absurdiškoj situacijoj ir atmintyje iškilus ekspresyviojo Važos paveikslui, linksmai pakikenam.
Štai ir pats Važa. :)
