Dabar būtų labai įdomu sužinoti apie tave. Jei nėra noro ar laiko, aš suprasiu. Bet kodėl aš apie save taip? Gal geriau nereikia? Bet širdis nepaliaujamai man šnabžda, kad negalima taip. Tad? Psichologai pasakytų, kad savęs pažinimas ir pripažinimas, susitaikymas su savo silpnybėmis ir stipriųjų pusių iškėlimas palengvintų mums ir šeimyninės laimės siekimą ir palaikymą, ir padėtų įgyvendinti profesinius siekius. Geriau pažinti padeda žvilgsnis į save iš šalies, lyg kito žmogaus akimis. Be abejo, tai padaryti ne visada lengva. Bet visada verta. - "Geriausia nesitikėti, tik tada pajunti, ką reiškia staigmena. Netikėjau, bet ta gausybė sms į telefoną, mane jau vargina." - Tad visada gali jį atjungti ir būti tiesiog neryšio zonoje... -"Kelnaitės baltos. O kas po jomis, ar norėtumei įsivaizduoti? Gal nujauti? O jei ne, gal užkišk ranką už kelnaičių, slink žemyn... Ką randi?" - O kas rašo? -"Turiu omnitel exstra, bet vakar su seserim ją iškalbėjau. Sėdžiu neryšio zonoje. Gerai kad yra tie nemokami sms. Ar nesvarbu kas rašo?" - Na, bent jau vardą parašyk? Juk negaliu šnekėtis su bet kuo? -"Esam nekvaili, viską nujaučiam, juk taip? Vandenų neteko kada pažinti? Plaukioti? Jie paslaptingi ir mėgsta asmeninę laisvę." - Net pasimečiau. -"Manęs nesivaržyk, nors esu krokodilas, bet tau nenukąsiu, o tik švelniai lūpomis paglamonėsiu. Patiktų? Būtų malonu kažką dėl tavęs padaryti lovoje, kad ir sms žaidžiant..." - Bet aš tavęs juk nepažystu, net vardo nesakai. -"Aš Aistra, mielasis." Vargšė išmintis - bejėgė. Bet jei jau man duota, neatsižadu jos. Skatinu jos savivaliavimą maname kūne. Tiek to, būna ir baisiau. Ar jaučiau gimdamas kad esu ar būsiu kitoks? - stoviu prie namo kampo, rūkau. Daugumas sako, - "Jo draugija man yra itin miela, ir aš dėl to malonumo nepabūgsiu aukoti savo laiką, nes žinau kad jis prasmingas." - Daugumas sulaiko kvėpavimą ir nenoriai susikuria iliuzijas dėl ilgalaikio bendravimo. O ką aš galiu pasiūlyti? Ką galiu duoti žmogui?
