Tadd

Įdomios spalvos..+

Stoiškas...+

Labai subtilu spalvine prasme!

Tik apversta. .

Geras darbas Cruxman...beveik tapyba:) Apačia "blizga", kaip gerai lakuotas aliejinės tapybos darbo paviršius...

Sumaišei saitus autoriau...Čia ne sex portalas jei ką...mink iš čia, nes būsi išspirtas!

Tokioje vietoje norėčiau praleisti nemažai laiko vienatvėje, tik su savo kūryba...

Patiko, laisvės pojūtis. Menas reprezentuojamas anoniminia forma turi daug pliusų. Tai ne "brendas", kai už darbą viską padaro garsi pavardė. Toks darbas pats atsakingas už savo kokybę. Kažkuria prasme, būtent taip ir turėtų būti, jei meną vertinti kaip atskirą esinį. Kai meno kūrinys tapatinamas su menininku,- gaunasi labai ribota kūrinio analizė. Toliau menininko autorefleksijos nenueinama. Jei kūrinys analizuojamas, kaip atskiras būties esinys, randamos įvairios universalios, ontologinės įžvalgos. Kaip rašo M. Heidegger: "Menas nėra tikrovės imitacija, kaip Platono arba Descartes'o realizme. Jis yra didesnė tikrovė." Ši mintis ne tik įdomi, tačiau taip pat kelianti meno kūrinio kokybės vertinimo klausimą. Jei meno kūrinys savyje "laiko" savarankiškus estetinius ir etinius kodus, reiškia jis realiai paveikus. Kyla klausimas, kaip mus veikia pvz nihilistinis menas su savo negatyviu kodu? Ar menas iš ties neturi ribų? Kaip tai veikia visuomenės vystymasi?
Daug klausimų, bet nebūtinai visi turi būti atsakyti...:) Geros dienos!

Graži mergaitė! Labai...:)

Šauniai...

Šaunu, primena tapybą ant skardos lakštų...yra polėkis! +

Stebūklinga atmosfera!

Šios eilės puikiai tinka šiai nuotraikai...:)

Norėčiau dabar čia būti...

+

Sąmoningas vaikščiojimas. Retas tai moka...

Gyvenimas ne šiaip praeina. Gyvenimas palieka savo randus ant žmogaus kūno.

Labai subtilus spalvinis sprendimas.

Zenonai, turiu ir juodai baltą variantą. Man šis daug įdomesnis.

Gera nuotr.!

Tokius "fainai" piešti arba tapyti:)

Laukas puikiai gavosi, bet dangus kaip iš kito darbo. Banali mėlyna.

Patiko. Bet saulė man regis per tiesmukai rodoma, įneša tokio dirbtinumo į darbą. Vat su tuo aspektu daug kam reikia būti atsargiam. Atrodo, vat man patinka taip ir taip, o iš šono žiūri žmogus ir galvoja,- kokio velnio kiši čia savo trigrašį:)

Šiaip žmonės, nei uogos, nei musmirės nieko nekalba...naudingiau būtų paskaityti konstruktyvią kritiką.

Kiekvienas pasaulį mato per savo prizmę. Kas vienam ramybė, kitam niūrumas. Kas vienam linksmumas, kitam kvailumas. Nieko nebandau įrodyti...priešingai vadovaujuosi taisykle "neteisk ir nebūsi teisiamas".

Valdai, norint suprasti jūsų nuotr. reikalinga kažkokia koncepcija teksto pavidalu. Nes estetika tikrai vykusi, bet naratyvai tai atsiprašau. Primena iš filmo "Avinėlių tylėjimas" tą manjaką, kuris šoko prieš veidrodį ir kartojo "fu..k me fu..k me!

"Užmerk kūno akis, kad galėtum pirmiausia pamatyti savo paveikslą dvasios akimis. Tada parodyk dienos šviesoje tai, ką regėjai tamsoje, kad tai veiktų kitus nuo išorės į vidų." (K.D.Friedrich, XIX a.). Šaltinis: William Vaughan "Romantizmas ir menas";

Neturiu kol kas geresnio foto aparato...Tai pati kokybė nukenčia. Valties surudyjęs priekis turėjo gražius kobalto žalsvus su marso rudais atspalvius, kurie tiesiog žėrėjo skaidraus glaukonito jūros fone:)

Kaip tinka jai šitas žalias kobaltas!

Tai kad nėra paprasto realizmo. Yra hiper, siurealizmas...Klasikinis tiesiogiai siejamas su senųjų meistrų tapymo tradicija. Jis apibrėžiamas pagal motyvo pasirinkimą ir tapymo metodiką. Man asmeniškai labai gaila, kad retas supranta, jog tapyba nėra tik saviraiška. Tai ir amatas be viso ko. Su savo dėsniais, kūrimo metodais ir principais.
Man atrodo nieko keista dėl aliejaus pasirinkimo. Nes tai vėl rišasi su istorine tapybos tradicija.
Žinot tks, jums spresti kuo tapyti. Kūryba labai asmeniškas dalykas. Tik prisimenu labai gerą Ričardo Vaitiekūno frazę, kurią jis pasakė apie vieno studento baigiamąjį darbą: "Gal tapyba ir gali būti be spalvos...".

Kadangi darbas pagal manierą priskirtinas klasikiniam realizmui, tai jo formalioji pusė turi būti vertinama pagal tokio realizmo kriterijus. Esminis momentas, kad šešėlis ir apšviestos vietos turėtų savo spalvą, su niuansais, pustoniais. Šiuo atveju gi matome pilką sumatavusį dažą. Plaukai su balta, marškinių šešėlinės vietos pilkai juodos, veido šešėlinė pusė iš dviejų spalvų (spėju deginta siena su ultramarinu).
Imti aliejų reikia nes tai klasikinis realizmas. Čia be kompromisų keliami aukščiausi reikalavimai ne tik formai, bet ir spalvos valdymui. Ir joks akrilas nepajėgus šių problemų spręsti.

Keistas įkomponavimas. Čia turbūt mokinio darbas? Forma neblogai... burna į dešinę pavažiavusi, per šviesus akies baltymas šešėlinėje pusėje ir aišku spalvos nerasta. Kryptis gera, bet patarčiau imti aliejų tokiems uždaviniams.

Daugiau nėra kur eiti...:(

Filosofas ar kunigas?

Dangus saldokas, o vanduo patinka. Nors šešėlinės vietos neturi spalvos ir gylio.

Vizualiai manau jūra "neatlaiko" dangaus. Ji per silpna, nėra bangų, o tik bangelės. Matyt spalvos ir tonai danguje per stiprūs. Nepatinka ir peizažo linija, beveik per vidurį, tarsi dalintų darbą į dvi dalis.

Jau girdžiu Metallica!

Vėjas, tai įdėk...bus įdomu palyginti.

Gaila, kad nėra pavadinimo, nes labai tiktų "Nekaltoji":))

Dėkavoju Edita:)...

Ši nuotr. neleidžia užsimiršti. Žmogus gyveni ir nežinai, kada sustojęs pailsėti, gali ten likti amžinai.

Zenonai, čia sudėtinga tik kalbų lygyje. Juk viskas labai paprasta,- Van Gogh'as nutapė savo autoportretą, o Tadao interpretavo šį autoportretą pasitelkdamas fotografijos meno skaitmenines priemones. Ir visai nesvarbu kokias. Technika gali likti paslaptyje, jei autorius nenori jos viešinti. Žinoma, kad autorius nerado panašaus žmogaus, o pasitelkė techniką. Tai yra absoliučiai techninis produktas. Jei klystu, tegul pataiso mane Tadao:)

Van Gogh galėtų būti pradžia...labai įdomu būtų pamatyti ir daugiau tapybos interpretacijų, ciklus pvz. Įdomi technika. Sėkmės Tadao!

Dabar jau galima lyginti tris Van Gogh'us:)

http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/9/9f/Van-gogh-and-photo.jpg

Pavadinčiau šią foto "Šeimininkas":) Gražu.+ Kairiame šone man nepatinka tamsi juostelė...

Geri kūriniai. Artima tapybai. Būtų įdomu pamatyti dar labiau išdirbtus mono spalviniuose santykiuose.

Jei ne šiandien, tai gal ryt...?:)

Pats...turbūt meditavo žmogus savo gyvenimą:)

Nuotraukoje įamžinta kultūros įvykio detalė, momentas.
Oficiali data: 2004 metų vasara.
Vieta: Paryžius, Prancūzija.
"Das Ereignis",- tai 1941 m. M. Heidegger nepublikuotas straipsnis, kuriame nagrinėjamas kultūros
sąvokų "denken" (mąstyti), "dichten (kurti poeziją), "danken" (dėkoti) sąryšis.
Pats M. Heidegger rašo: "Mąstyti, rašyti eilėraštį reiškia dėkoti už tokį grįžimo namo į būtį matą, koks duotas mirtingajam."

Nuotr. turinti nuotaiką. Tai labai svarbu! Patiko.

Patinka toninis sprendimas (kontrastai). Dangaus santykis su kranais labai vykęs.

Dėkui