koja voro

jau soti

nieko sau drovumas

koks ten pimpis?

kažkada buvo toks fotografas Vikaras, Kaži kur jis dingo?

Černobyly lankiausi, dėvėjau šalmą

tuoj kokonas pliš, ir drugelis išlįs

va čia tai šuva

Kūdros gyvybė

2/tai kad mes tavęs netapatinam. Be to, mes nežinom čia tu ar ne tu? Tiesiog matom kažką tokio sopulingo geidulingo , ir teškiam pirmą į galvą atėjusį personažą. O kad nuotrauka abejingų nepalieka, tai juo labiau garbė fotografui - na ir modeliui.

negaila.
O nuotrauka ne tokia ir prasta.
Sakyčiau - Marija Magdalena.

vienintelis rūbas?

labai graži nuotrauka. viskas ko reikia, viskas vietoje ir nieko nereikalingo

graži nuotaka

kompozicinės linijos susikerta ne subinėse.

kokios šukos , tokia ir šukuosena

katinas vardu Katė

kūdikis vilkolakio akim.

tokia biškį kreiva kompozicija, bet tai gal ir ne esmė.

varna tarp kiaušinių. gal geriau būtų nespalvota ir paieškot šviesos

Čia buvo užsklandėlė TV laidai Klauskite daktaro

fui kokios jūsų kudlotos mintys

meilė kiek įsielektrinusi

jei tai būtų fotkinta ant juostos ir būtų dėmių bei subraižymų - visą tą muilą būtų galima atleist, O čia spėju, fotkinta skaitmenine muiline naktiniu režimu, sakau ne iš kažkokio nusistatymo , tai grynai vizualinis įspūdis, Pats nežinau kodėl muilas ant juostos gali būti malonus ir įdomus, ant matricos - nemalonus, Nors kadras ir objektas labai gražūs

karšta moteris. poeto svajonė.

jei tu taip mėgsti persenusias juostas, galėčiau padovanot desėtką - ILFORD. dar senesnės. Vartojimo laikas baigiasi 1998: Tik tau reikės plačiajuosčio aparato. nes juostos plačios. šešių cm. pridėčiau dar bakelį plačioms juostoms ryškinti,

Trūksta dar profiliu. ir numeriio

džiaugiuosi, kad atsirado tarp geriausių

labai gražiai. tau sekasi

apsimeta, kad žaidžia.

Muzikalus katinas, Ausys kaip vargoninko

E=mc2

idėja gal ir svetima, bet atlika gerai, be to galima išbandyti save svetimoje idėjoje. be to, kūdra nėra kažkoks portalas, kur pardavinėjamos tik originalios idėjos. Mano nuomone, Tatiana Mikhina liko nepralenkta.

spaudžiu leteną

virbalas megztinyje liko

tikriausiai pati sau hieroglifą ant kaktos nusipaišė

manau, šita nuotrauka atsidurs kūdros geriausių nuotraukų aplanke.

atrodo kaip skyrybų advokato prieškambaris

Gal gali pasakyti, kur tie rūsiai?

stiklinė, burbuliukai, žibutės, šviesa pro langą - gražu. bet tas baldo kraštas - nutraukia dėmesį ir nieko neduoda

Galėjai pastatyt ant keturių ir balną uždėti, nes tai irgi jau yra buvę (žr Helmut Newton)

matau du vienišius. ir ko tas panas traukia prie senų kelmų?

yra tokia daina: sėdėjau aš ant bėgių ir skačiavau vinis
atėjo Zosė ir man pasakė, kad atvažiuoja traukinys.
o šiaip bėgiai - tepaluoja.

nusidėjau viešpatie, labai nusidėjau, darbais, kūnu ir mintim,

ale pjaučiau iš viršaus ir iš apačios. ir visą svorį suteikčiau akims

manęs spalva natūraliai neerzina. nors autorė gal ir galėjo pasikoreguoti baltos šviesos balansą. mane labiau erzina, kad netelpa į ekraną, todėl apatinę dalį, kur netelpa, nupjaučiau. ta ryža apykaklė nieko nepriduoda

pamiršau pagirti nuotrauką, nuostabi

apie tą patį mes turime posakį balti arkliai, prancūzai sako rožiniai drambliai (elephants roses)

rollex. made in China

nematau čia paprastumo, tik grožį

ir juodoji skylė

čia tai bent - pagalvojo silkė

gal gali pridėt jos e mailą ar telefona?

šlovė fotografui, kuris šitaip jautriai ją atskleidė

padžiūvus tokia pilnatis

ne pelkėje jos vieta. Nufotografuota meistriškai, deja, pavedė apdorojimas, labai jau šviečia balti siūlai. ne man tave mokinti, bet prisimink, kad jb fotografijoje pagrindinis dalykas yra šviesa, ir reikia leisti jai dirbti savo darbą, ir tik užfiksuoti, ką ji sukuria,

kodėl tokia nuotrauka pelkėje? Anąsyk pavadinau šitą moterį tarybine moterim, nes tikrai pagalvojau, kad tai anų laikų nuotrauka, dėl to užkliuvo viena pikantiška detalė. Bet tada dar buvai negimęs, tikrai geras egzempliorius šita moteriškė, kaip iš italų filmų, fantastiška šviesa. Deja, kai kurie dalykai išduoda, kad tai XXI a, nupaišyti antakiai, dirbtinis faktūros užaštrinimas, o gal tai toks makiažas

ypač gražios spalvos

gal supainiojai su Nojaus arka, bet tai buvo laivas, O čia -arfa. ir iš viso - tai nuotrauka ar piešinys?

o tu nesensti

Vaikštinėjai Senos krantine. Žiūri - sėdi. Iškart nusitaikei. O ji nusišypsojo visais baltais dantimis - ir užsirakino viduje. Visada taip.

t,y sintetiniai kvaišalai

exstasy

Manau, šitas šitos itin eksploatuojamos merginos portretas geriausias. Jo ir pakaktų,

jei mane taip apmegztų, mano žvilgsnis būtų lygiai toks

Nikita Chruščiovas kūdikystėje

turi gerą akį

Nejaugi tai tikra? ar tai tikrai tikra?

iš dainos žodžių neišmesi. Patariu tokius kolekcionioti kada nors knygą išleisi

ak tos kaimynės...

Panašu į kaimyninio daugiabučio renovaciją

Anonimo vardas - Dovilė Lis

Stebuklingai primena Rafaelio Santi madonas. ypač vaikas

kai numirs , reikia toki paminklą jai pastatyt

modelis norėtų kai ką pasakyti fotografui

kaip įrankiai čia vienodai tiktų ir pjautuvas su kūju

na ji dieviška.

Kaip režisūrinės nuotraukos čia silpniausia vieta yra režisūra

kantičkas pamiršai

keturios akys , visos labai mielos

šita nuotrauka iš tų, kurios metamos į šiukšlių dėžę, net dulkės nenuvalytos, na bet dabar tokia mada. tiesą pasakius - ne mada, nes dabar nėra juostų, bet joje yra poezijos, gal tai dėl tos šviesos? Šiaip tai nuotrauka gera tuo, kad jos autorystės niekas nesisavins, Šiais laikais reikia tam tikro naivumo taip fotografuoti ir dar seno Zenito su Helios44 objektyvu, Ar esi Marija tikra, kad tos nuotraukos neiškasei senam tėvo albume ? Vis dėlto - ir tai svarbiausia - į tą nuotrauką malonu žiūrėti. Šilta. (nejaugi taip pasenau?)

kaip ten sakė klasikas: momentas, kai vienoje linijoje atsiduria širdis, protas, ir akis,

na čia darbavosi visa armija savo darbą išmanančio personalo. čia reikia įrangos. ir autorius turi būti nuėjęs kelią. išmanyti piešimą ir skulptūrą. ir kūdroj tokios nuotraukos - kaip tvarte perlai, nes tokios tūšies profesionalai su mėgėjais nesišlaisto. Kadaise kūdroj buvo žmogus, detektyvas, jis išaiškindavo.

užkando žadą. Dėl tokių nuotraukų verta gyventi

miesto poezija

Atrodo kaip kava, tik nežinau kas tas mėlynas, O šiaip - genialu.

Štai guli viena nuo vakar - ir neapdainuota. Gražios tos lietuvaitės.

Padaryk malonę - nufotkink tą patį ant juostos ir su skaitmeniniu, būtų įdomu pažiūrėt - kur skirtumas, nes dabar nesuvokiu, nors matau,

nu ir meilužis, biškį išsigandęs

laukinukė

atgaiva kūdroje

ar neatrodo, kad prie rožės labiau tiktų sidarbrinis peilis ir šakutė?

dribsniai su pienu

tarybinė moteris, sandėlininkė. ir gal pirmoji - depiliuota.

gera nuotrauka visada gera

pabandyk padaryt juodą balta. nes spalvos čia nedalyvauja.

Viskas gerai, Režisūra pasiteisino. Tačiau pvz, toks meistras kaip Marc Riboud didžiuodavosi, kad interjero nuotraukoje prie interjero nėra piršto kišęs, tik knygą ant stalo padėjo. Bet nieko iš nuotraukos išmesti negalima - nei katinėlio, nei atvirukų ant lentynėlės, nei nuogos mergos veidrody - kitaip pabėgs poezija. Šiaip nuotrauka - kaip eilėraštis, Jos negalima sterilizuoti, Ji turi turėti dvelksmo. bet šita iš tavo serijos - geriausia,

Nesisielok dėl kelių dienų. Toksai Joel Peter Witkin vargdavo mėnesiais, nes neturėjo fotošopo. Pvz. sugalvojęs perstatyt arklio galvai akį jis ją išlupa - net be pirštinių - priderina kur reikia, papuošia pinavijom ir fotkina,

Amado mio
love me forewer
ant let forewer begin tonight....

http://www.corinnemercadier.com/fr/une-fois-et-pas-plus/

labai gražiai, ką gali pinholė, ko negali paprastas aparatas? arba telefonas. Neseniai už tris eurus labdaryne nusipirkau albumą Corinne Mercadier - manau ten irgi pinhole fotkinta,